Apgalvoto smūgio būtinybė

Komunistinės Jugoslavijos byrėjimo išvakarėse net 44 proc. Bosnijos ir Hercegovinos gyventojų sudarė bosniai, XV–XVI a. į islamą atsivertę slavai, kurie XX a. 8-ojo dešimtmečio pradžioje buvo pripažinti savarankiška etnine grupe. Dar šiose žemėse buvo galima rasti stačiatikių serbų (32 proc.) bei katalikų kroatų (17 proc.).

Visos šios etninės grupės gyveno gana laisvamaniškai, neatskirtos viena nuo kitos, padrikai išsibarsčiusios po Bosnijos ir Hercegovinos teritoriją, o respublikos sostinė Sarajevas daugelį metų buvo vadinamas vienu pakančiausių Europos miestų, mat būtent čia fiksuotas didžiausias mišrių santuokų skaičius visoje Jugoslavijoje.

1990 m. lapkritį vykę pirmieji Bosnijos ir Hercegovinos daugiapartiniai rinkimai šią etninę košę pavertė politine realybe ir iškėlė pirmuoju prezidentu tapusio intelektualo ir disidento Alijos Izetbegovičiaus (1925–2003) bei JAV akademinėse įstaigose psichiatriją studijavusio Radovano Karadžičiaus (1945) politines figūras. Šie du į valdžią iškilę žmonės reprezentavo ne tik savas etnines grupes, bet ir skirtingas Bosnijos ir Hercegovinos ateities perspektyvas.

A.Izetbegovičiaus žinia buvo aiški – reikia sekti Slovėnijos ir Kroatijos pėdomis, o anot R.Karadžičiaus, privalu pasilikti Jugoslavijoje ir glaustis prie Slobodano Miloševičiaus (1941–2006) valdomos Serbijos. Nesugebėjus rasti kompromiso, R.Karadžičius pasitraukė iš koalicijos ir įkūrė Bosnijos ir Hercegovinos serbų asamblėją, kuri 1992 m. sausio 9 d. paskelbė Bosnijos viduje įkurianti separatistinę Srpskos Respubliką.

Tų pačių metų vasario 29 – kovo 1 d. Bosnijoje vyko nepriklausomybės referendumas. Nors serbai jį boikotavo, susivieniję kroatų ir bosnių politikai sugebėjo pritraukti daugiau nei 60 proc. balsų, kurių didžioji dalis pasakė "taip" išstojimui iš Jugoslavijos.

Kovo 1 d. vietinis Sarajevo bosnis paauglys nusprendė pašaudyti į serbų vestuvininkus, procesijos metu išsikėlusius Serbijos vėliavas. Žuvo jaunikio tėvas, buvo sužeistas stačiatikių dvasininkas. Tiek A.Izetbegovičiaus, tiek R.Karadžičiaus šalininkai apsikeitė kaltinimais dėl provokacijų ir dalyvavimo sąmoksle, prasidėjo ginklavimasis, išdygo barikados, neišvengta ir pogromų.

Dar neprasidėjus karui, Sarajevo žmonės iš visų etninių grupių bandė surengti pacifistinę, už taiką agituojančią eiseną, tačiau jų planus sugriovė serbų nacionalistų snaiperiai. Bosniams pavyko įsitvirtinti Sarajevo centre ir išlaikyti miesto kontrolę, tačiau serbų nacionalistai užėmė strategiškai patogias, centrą supančias aukštumas, iš kurių vėliau, nepavykus užimti miesto tiesioginiu tankų šturmu, pradėjo trejus metus trukusią artilerijos ir snaiperių smaginimosi orgiją.

Dėl tikslios Bosnijos karo pradžios datos nėra sutariama, tačiau visi sutinka, jog karinių veiksmų ir žudynių eskalavimas prasidėjo 1992 m. balandį. Skelbdamas mobilizaciją, A.Izetbegovičius ginti Bosnijos pakvietė ne tik "savus" (musulmonus), bet ir kitus valstybės gyventojus. Į šį jo šauksmą atsiliepė profesionalūs kariškiai, kriminalinės grupuotės ir kai kurie serbai, mat ne visi pritarė S.Miloševičiaus ir R.Karadžičiaus vizijoms.

Antai Jugoslavijos armijoje tarnavęs Jovanas Divjakas (1937) nusprendė pereiti į Sarajevo gynėjų pusę ir netgi tapo Bosnijos armijos generolu.

1992 m. spalį iki tol kartu su bosniais kovoję kroatai nusprendė atsisukti prieš savo sąjungininkus, mat jie taip pat įkūrė savo separatistinę respubliką Bosnijos viduje, ir Kroatijos prezidentas Franjo Tudjmanas (1922–1999) nuo šiol, susitikdamas su S.Miloševičiumi, galėjo aptarti ne tik tarpusavio karą, bet ir Bosnijos ir Hercegovinos ateitį.

Siekdamas sujungti bosnių gyvenviečių perskirtas serbų teritorijas, R.Karadžičius kartu su iš Kroatijos karo verpeto atvykusiu generolu Ratko Mladičiumi (1942) pradėjo vykdyti kruopštų etninio valymo planą. Žudynės ir plėšikavimų bei žaginimų lydimi priverstiniai iškeldinimai sukrėtė Bijeliną, Prijedorą, Zvorniką, Višegradą ir Fočą.

Žymiausia Bosnijos karo tragedija ištiko Srebreniko miestelio gyventojus.

Dar 1993 m. kovą R.Mladičiaus armijos apgultą gyvenvietę aplankė JTO "mėlynųjų šalmų" generolas prancūzas Philippe Morillonas (1935). Įbaugintų musulmonų minia prašė jo neišvykti ir de facto paėmė karininką įkaitu. Net kelias dienas P.Morillonas sėdėjo ir mąstė, kamuojamas įvairiausių dilemų bei ieškodamas išeities. Galų gale jis ryžosi rizikingam žingsniui ir, neturėdamas jokių įgaliojimų, paskelbė, jog Srebrenicą nuo šiol saugos JTO pajėgos.

JTO biurokratiniame žargone atsirado "saugios erdvės" (safe area) terminas. Šį statusą gavo ne tik Srebrenica, bet ir kelios kitos gyvenvietės. 1995 m. liepos 6–11 d. R.Mladičiaus pajėgos, kartu su militarizuota specialiųjų Serbijos tarnybų grupuote, pasivadinusia "Skorpionais", perėmė Screbrenicos kontrolę.

Pagyvenę žmonės, moterys ir vaikai buvo iškeldinti (kai kurios moterys – išprievartautos), o net 8 tūkst. vyrų bei paauglių berniukų dingo be žinios. Kai kuriems pavyko pabėgti per netoliese buvusį mišką, tačiau net 4 tūkst. dingusiųjų vėliau buvo atrasti masinėje kapavietėje.

Nepavykus Bosnijos skerdynių sustabdyti taikos derybomis, iniciatyvos ėmėsi NATO ir JAV. Amerikiečiams vėl pavyko atvesti bosnius ir kroatus į vieną barikadų pusę, o 1995 m. rugpjūčio 30 d. prasidėjo operacija "Apgalvotas smūgis" ("Deliberate Forse"), kurios metu smogta net 338 Bosnijos serbų taikiniams.

Tų pačių metų gruodžio 14 d. Deitone (Ohajus) buvo pasirašyta taikos sutartis, aiškiai padalinanti valstybę į bosnių-kroatų bei serbų valdomas zonas. 1999 m. kovo 24 – birželio 10 d. NATO dar kartą bombardavo serbus dėl S.Miloševičiaus vykdytų represijų Kosovo albanų atžvilgiu ir jo karo su ekstremistine "Kosovo išlaisvinimo armijos" organizacija.

2000 m. spalį S.Miloševičiui atsisakius pripažinti opozicijos pergalę rinkimuose, Belgrade prasidėjo protestai. Išverstas iš valdžios, teisiamas dėl įvairių nusikaltimų jis mirė 2006 m. kovo 11 d. savo kameroje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Istorijos Mokytoja

Istorijos  Mokytoja portretas
Serboslavijos karas parodė , kad Europos valstybės bejėgės smogti ryžtingai . Gerai , kad tam turime NATO . JAV laiku smogė serbų komunistams , hitlerininkams aname kare , kaizerio kariuomenei 1917. Didžiuojamės , kad lietuvių kilmės kariškiai irgi prisidėjo . . Mūsų žemynas be JAV būtų stalinininis-lagerinis .

kauniete

kauniete portretas
Taip L.Dykovas ""pajudino"" labai nesena tragedija[GRAZIOJE SHALYJE ,GRAZIU ZMONIU TRAGEDIJA]],,Teko pazinti serbus puikus,darbstus zmones ,bet!! uzsispyre ,kaip turkmenu asilai . Dazniau zydams[tos religijos bendrijoms]]reiktu pasidometi panasiais etniniais karais [[gal todel zydai ten negyvena]],,gal ivertintu gyvenimas tarp taikiu pilieciu Lietuvoje.Aciu zurnalistui uz gabaliuka liudnos istorijos.

Apgalvoto smūgio būtinybė

Apgalvoto smūgio būtinybė portretas
reikalinga ir tokiems idiotams kaip U-2. Kitaip vargšeliai taip ir liks visam amžiui idiotais.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Kūdikėlių daužymo Kalėdos
    Kūdikėlių daužymo Kalėdos

    Kuo arčiau šventės, tuo daugiau smūgių vaikučiams. Tokio savo apgailėtino gyvenimo moto laikosi išlaikytinių kasta, mokanti tik srėbti C2H5OH, muštis ir gimdyti. ...

    2
  • Šiugždantis socializmas
    Šiugždantis socializmas

    Atrodo, socializmo pergalė vėl neišvengiama. NT mokesčio revoliucionieriai triumfuoja. Apmokestinąmųjų kartelė nuleista iki 150 tūkst. eurų. Bedieviškai šventa ir teisinga. Užsidirbai per daug – atimam. Nes o kam dirba...

  • Hibridinis gerumas
    Hibridinis gerumas

    Dažniausiai šiomis dienomis užduodamas klausimas: "Ar jau suruošei kalėdines dovanėles?" Kiekvienas iš mūsų – ne britų monarchė, kuriai tenka apdovanoti beveik 700 žmonių, tačiau ir mums nemenkas galvosūkis, k...

    1
  • Tas momentas, kai išrinktas tautos atstovas virsta parazitu
    Tas momentas, kai išrinktas tautos atstovas virsta parazitu

    Profesoriaus Tomo Janeliūno viešas manifestas dabar valdančiajai koalicijai akimirksniu tapo lietuviškos politologijos klasika. Galima ginčytis dėl formos, dėl vienos ar kitos hiperbolės, tačiau taiklus faktinės situacijos įvardijimas ne...

    7
  • Svetimi pinigai
    Svetimi pinigai

    Ką daro Lietuvos sporto sirgalius, kai mūsų šalies futbolo rinktinė triuškinamai nugali Braziliją? Teisingai! Išjungia žaidimų kompiuterį. Arba pabunda iš saldaus sapno. Kol Lietuvoje jau visai rimtai svarstoma, ar surinksim...

  • Mažaraščių <span style=color:red;>(kontr)</span>revoliucija
    Mažaraščių (kontr)revoliucija

    Vladimiras Leninas, būdamas pragare ar rojuje, šiandien turėtų iš džiugesio trinti rankomis dėl to, kad pasitvirtino jo kažkada aprašytas revoliucinės situacijos apibūdinimas. Valdantieji nebegali išsilaikyti valdžioje be j...

    2
  • Pavogtas kokteilio receptas
    Pavogtas kokteilio receptas

    Kas galėjo pagalvoti, jog Trečiajam reichui ir Sovietų Sąjungai taikiai užpuolus ir draugiškai pasidalijus fašistinę (anot "Pravdos") Lenkiją, visoje Europoje sudundėję kovos būgnai staiga nutils? ...

    19
  • Didžioji Britanija pasiges Europos, bet jau per vėlai
    Didžioji Britanija pasiges Europos, bet jau per vėlai

    2016-ųjų birželį argumentavau, kad „Brexitas“ nėra neišvengiamas. Žmonės nubalsavo, bet demokratija yra procesas, o ne įvykis. Žinant, kad bet koks įsivaizduojamas susitarimas būtų blogesnis negu dabartiniai ryšiai, kuriuo...

    9
  • Nekalėdinė pasaka
    Nekalėdinė pasaka

    Seime paskelbtos paliaubos. Kryžminės ugnies nutraukimas dėl 2020-ųjų biudžeto dalybų galios iki kito antradienio. ...

    18
  • Žudikui tik pagrūmojo pirštu
    Žudikui tik pagrūmojo pirštu

    Paskelbdama Rusijai draudimą ketverius metus dalyvauti tarptautinėse sporto varžybose Pasaulio antidopingo agentūra (WADA) baigė pirmąją dalį istorijos apie aukščiausiojo lygio machinacijas klastojant rusų atletų laboratorinius duomenis. WADA...

    2
Daugiau straipsnių