– Kodėl Lietuvoje mažėja minimalus atlyginimas ir mes dabar, kaip skelbia statistika, užimame jau priešpaskutinę vietą ES?

– Lietuvoje minimalus atlyginimas (MA) didėja, nuo šių metų sausio 1 d. sudaro 400 eurų, kai pernai buvo 380 eurų. Tačiau Europos Sąjungoje atrodome vis prasčiau, palyginti su tomis valstybėmis, kurios kartu su mumis tapo ES narėmis. Su turtingomis senosiomis ES narėmis lygintis sunku: Liuksemburge MA yra 1 998,59 euro, Airijoje – 1 563,25, Belgijoje – 1 562,59, Vokietijoje – 1 498 eurai, kaimynėje Lenkijoje – 2 100 zlotų arba kiek daugiau nei 500 eurų. Ekonomine galia į mus panašiose valstybėse minimalūs atlyginimai panašūs, tačiau net ir tarp jų esame apačioje – už mus prasčiau atrodo tik Bulgarija. Mus aplenkė net Rumunija, ES nare tapusi kartu su Bulgarija keleriais metais vėliau nei mes. Estijoje MA nuo šių metų pradžios yra 500 eurų, Latvijoje ~ 430 eurų. Lietuvos valdžia turėtų atsakyti į šį klausimą, ir mes iš anksto žinome, koks bus atsakymas – nėra galimybių. Pernai Lietuvoje kilusi diskusija, kad MA nustatymas turi būti depolitizuotas, tai yra nepriklausantis nuo valdžioje esančiųjų politinių užgaidų, ir kad MA būtų nustatomas pagal tam tikrą formulę, atspindinčią ir kitų ES valstybių minimalius atlyginimus, deja, davė menką rezultatą – antrą iš galo MA ES. Išeitys yra žinomos, sprendimo būdai – taip pat, nieko naujo išrasti nereikia. Trūksta politinės valios ir supratimo, kad žmonių kantrybė irgi turi ribas. Kai MA yra tik toks, nereikia stebėtis, kodėl lietuviai bėga iš tėvynės.

– Kaip vertinate Medikų sąjūdį bei jo keliamus reikalavimus bei neseniai vykusį protestą? Ar tokie sąjūdžiai, jei jų atsirastų ir kitose srityse, taptų veiksmingi keičiant valdžios požiūrį į dirbančiuosius?

– Visa širdimi pritariu Medikų sąjūdžiui ir jo reikalavimams. Kaip ir pastarajai jaunų medikų rezidentų akcijai. Visa širdimi esu su jaunais ir vyresniais Lietuvos medikais. Sveikatos apsaugos ministro A.Verygos dalyvavimas akcijoje buvo grynas populizmas: juk jo darbas ir atsakomybė – įrodyti Vyriausybės nariams ir Seimui, kad medikų algos – pasityčiojimas iš šios profesijos. Ministras privalo pasiekti sprendimų, kad atlyginimai būtų atitinkantys atliekamą darbą ir ES standartus. Jei negali to padaryti, tegul užleidžia vietą kitam, kuris pajėgs pasiekti pokyčių. Gana tyčiotis iš žmonių ir žaisti jų kantrybe!

– Artėja Rusijos rinkimai, nugalėtojas aiškus – Vladimiras Putinas. Kokią reikšmę turi šie rinkimai, jei iš viso turi?

– Be jokios abejonės, nugalės dabartinis prezidentas V.Putinas. Pačius rinkimus tik sąlygiškai galima vadinti rinkimais, nes Rusijos politinis gyvenimas yra "išvalytas" nuo realių opozicinių jėgų. Aleksejui Navalnui neleista dalyvauti rinkimuose. Jis buvo rimčiausia alternatyva V.Putinui, bet ir jo galimybės laimėti buvo faktiškai lygios nuliui. Po Boriso Nemcovo nužudymo A.Navalnas įsitvirtino kaip rimčiausias opozicijos politikas. Viliuosi, kad jo išvystyta antikorupcinė kampanija kaip geras politinis bagažas pravers ateityje. Kita pretendentė į prezidentus – Ksenija Sobčiak – dažnai laikoma "Kremliaus projektu". Ji dalyvauja pagrindinių televizijos kanalų laidose, nuosaikiai kritikuoja V.Putiną, ragina balsuoti "prieš visus", bet jokių galimybių laimėti rinkimus neturi. Visi kiti kandidatai taip pat neturi net teorinių galimybių laimėti. Pažymėtina, kad V.Putinas rinkimuose nedalyvauja kaip valdžios partijos "Vieningoji Rusija" kandidatas. Jo komanda renka parašus "piliečio V.Putino" iškėlimui į kandidatus. V.Putiną tikrai remia nemaža rinkėjų dalis, kita vertus, "Vieningoji Rusija" tyliai jį palaiko visais būdais, taip pat ir finansiškai. "Vieningoji Rusija", o ne V. Putinas yra kaltinama dėl šalies problemų, todėl V.Putinui geriau nebūti siejamam su šia politine jėga. Rimčiausia Kremliaus problema – užtikrinti kuo didesnį dalyvaujančiųjų rinkimuose skaičių. Šis skaičius kiekvienuose rinkimuose mažėja ir rodo augantį piliečių abejingumą. Nedidelis balsavusiųjų skaičius gali aptemdyti V.Putino "pergalę", tačiau jokiu būdu nesustabdys jo nuo dar vienos kadencijos.

– Kaip vertinate Europos Komisijos reikalavimą, kad Rusija kompensuotų ES už nuostolius, Kremliui sustabdžius kiaulienos importą iš ES?

– Situacija įdomi. Rusija neatmeta galimybės pasitraukti iš Pasaulio prekybos organizacijos (PPO), jei bus patenkintas ES ieškinys Rusijai atlyginti 1,4 mlrd. eurų per metus nuostolius dėl ES kiaulienos embargo. Tai pirmasis rimtas bandymas teisiškai kvestionuoti Rusijos sankcijas prieš ES. Rusija draudimą importuojamai iš ES kiaulienai įvedė dar prieš Krymo okupaciją, aiškindama jį afrikiniu kiaulių maru Lenkijoje ir Lietuvoje. Šis draudimas buvo pratęstas. Tačiau PPO 2016 m. nepalaikė Rusijos embargo, o šiomis dienomis viešai paskelbta, kad PPO patenkino ES reikalavimą perduoti ginčą arbitražiniam teismui, kur Rusija gali bylą pralaimėti. Tai neabejotinai būtų rimtas smūgis Rusijai. Šį Europos Komisijos žingsnį vertinu labai teigiamai ir tikiuosi, kad Rusija bus priversta atlyginti ES, pirmiausia Lenkijai ir Lietuvai, patirtus nuostolius.