Švarus oras ne mažiau svarbus nei tvarkingi šaligatviai

Dauguma miestiečių džiaugiasi tvarkoma Laisvės alėja, atnaujinamais Senamiesčio pastatų fasadais. Ir tai suprantama. Kauno miesto senamiestis ir dalis Naujamiesčio yra pagrindiniai miestiečių laisvalaikio praleidimo traukos centrai, taip pat nemaža dalis kauniečių čia nuolat gyvena. Tačiau sutvarkytos gatvės ir atnaujinti fasadai – tai ne visos problemos, kamuojančios mūsų Senamiestį. Žmonėms reikia ne tik vaikščioti tvarkingais šaligatviais, bet ir kvėpuoti švariu oru.

Todėl pasakyti, kad šiandien laikas spręsti Senamiesčio ir centrinės miesto dalies oro taršos problemą, būtų ne visai tikslu. Tai jau reikėjo spręsti ne šiandien ir ne vakar, o gerokai anksčiau, tai jau seniai daro Italijos, Ispanijos, Vokietijos miestai, uždrausdami į senamiesčius ir centrines miestų dalis įvažiuoti taršiomis, neekologiškomis transporto priemonėmis.

Išradinėti dviračio čia nereikia, miesto savivaldybės atstovai pakankamai dažnai keliauja į kaimyninius senosios Europos miestus ir mato, kaip sprendžiamos problemos. Ekologiškos, netaršios viešojo transporto priemonės kursuoja ten dažnai ir tiksliu grafiku, puikiai sutvarkyta automobilių parkavimo infrastruktūra miestų prieigose, kur miestiečiai ir miesto svečiai gali palikti nuosavą transporto priemonę ir persėsti į viešąjį transportą. Na ir aišku, mokamas įvažiavimas tiems, kurie iš tiesų be to negali apsieiti.

Atsakingiems už miesto transportą klerkams tiesiog reikėtų įdėmiai paskaityti ES transporto politikos rekomendacijas ir pasiūlyti merui jas įgyvendinti mūsų mieste. Pagrindines jų priminsiu: statyti automobilį priemiesčio stovėjimo aikštelėje ir toliau važiuoti viešuoju transportu; statyti automobilį stovėjimo aikštelėje ir toliau eiti pėsčiomis; elektra varomų transporto priemonių skatinimas, sukuriant tam reikalingą infrastruktūrą Senamiestyje ir centrinėje miesto dalyje.

Suprantama, kad ekologiško transporto įsigijimas, tinkamas infrastruktūros sukūrimas ir sutvarkymas reikalauja nemažai lėšų. Todėl, kad tai nebūtų miestui per didelė našta, reikėtų nepalikti nuošalyje ir verslo, o įgyvendinti šį projektą, pritaikant viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės modelį. Priešingu atveju sprendžiant šią problemą vien tik iš savivaldybės biudžeto, turėsime išleisti savo pinigus brangiau mokėdami už vandenį, šiukšlių išvežimą ir kitas savivaldybės teikiamas paslaugas.


Šiame straipsnyje: švarus orasekologiškumasoras

NAUJAUSI KOMENTARAI

Kaunietis

Kaunietis portretas
Kiek šitas žiurkius gali lysti į eterį.

OI

OI portretas
Oi negaliu tylėti,leiskit bile ką kalbėti-tai šito nevykėlio mariako moto

zelemuncikas

zelemuncikas portretas
Tada dar vienas klausimas.Kiek teko girdėti jo visas protas buvo pagonuose ir kličkoje propiesorius,ar nepakeitė kličkos,jeigu apie viską išmanantis?
VISI KOMENTARAI 12
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kas turi ateitį, gali kurti istoriją
    Kas turi ateitį, gali kurti istoriją

    Man pačiam, kaip ir kolegoms, neretai tenka sulaukti klausimo – kaip vertintini procesai, dabar vykstą Kaune? Ar nebus taip, kad pakankamai intensyvi plėtra (nors, užbėgdamas įvykiams už akių, pasakysiu, kad ta plėtra nėra tokia jau ir intensyv...

  • Regioninės politikos logika bus laužoma
    Regioninės politikos logika bus laužoma

    Nepaisant skambių šūkių, kad planuojant investicijas regionų plėtrai, turi dalyvauti regioninės institucijos, kurios geriausiai žino vietos poreikius ir galimybes, iš esmės regionų plėtros tarybos turėjo tik dvi ribotas funkcijas &ndas...

  • Savivalda – ne fabrikas
    Savivalda – ne fabrikas

    Kai visoje Europoje vyksta decentralizacijos procesai, siekiant priartinti valdžią prie žmonių, Lietuvoje kelią skinasi viduramžiški plėtros planai. Vienas tokių – Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio paskelbtas planas prijungti...

    9
  • Apie Kauno norą prijungti dalį rajono
    Apie Kauno norą prijungti dalį rajono

    Kai visoje Europoje vyksta decentralizacijos procesai, siekiant priartinti valdžią prie žmonių, Lietuvoje kelią skinasi viduramžiški plėtros planai. Vienas tokių š. m. rugsėjo 9 d. Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio paskelbt...

    14
  • O kas Kaune?
    O kas Kaune?

    Štai ir atsisveikinam su vasara. Prisiminėm Baltijos kelią. Didžiulė pagarba ten stovėjusiems žmonėms. Nepagarba LRT, šventinį koncertą pavertusiems kažkokiom Kupiškėnų vestuvėm, tik pamiršusiems piršlį pakarti....

    17
  • Kaunas, šokis ir laisvė
    Kaunas, šokis ir laisvė

    Lietuvos švietimo sistema istoriškai susiklostė taip, kad šiandien progimnazijose ir gimnazijose mokoma tik literatūros, dailės ir muzikos menų. Šokio daugelyje tarpukario, sovietinio laikotarpio ir atkurtos nepriklausomybės mo...

    1
  • Šišas dėl fantazijų
    Šišas dėl fantazijų

    Na, Seimas nuolat kaip neplautų morkų persivalgęs, bet koalicijų sudarymo neršte tik žiūrėk ir žavėkis. Savojo Mis Lietuva varianto bandymas skolinti (!) paksininkams – kažkas neregėta. Puiki valdančiųjų fantazija, Mikei Pūkuotukui ...

    24
  • Išradingi akcentai
    Išradingi akcentai

    Kai galvoji Seimą jau viską padarius, kad įeitų į istoriją, arba būtų į ją įneštas kojom į priekį, jis ir vėl nustebina. Naujoji koalicija, pagrindinės valstiečių damos "skolinimas" tvarkiečiams, kai kurių ministrų skyrimas...

    19
  • Naujieji feodalai
    Naujieji feodalai

    Suprastėjo mūsų feodalai, oi suprastėjo. Minint karaliaus Mindaugo karūnavimą tai aiškiai matyti. Pastarasis irgi nebuvo joks saldainis – istoriniai raštai tai liudija, tačiau lazdos ir meduolio principu susirinko lietuviškas ...

    60
  • Atia, mikriukai
    Atia, mikriukai

    Ar žinote, kad yra viena sritis, kurioje mes lenkiame aukščiausio pragyvenimo lygio Norvegiją? Tai viešasis transportas. Norvegijoje yra keturios jo rūšys, o štai Kaune – net šešios. Tiesa, pirmenybė tik ari...

    5
Daugiau straipsnių