Politikos naujokai nestokoja ambicijų Kaune

  • Teksto dydis:

Šiemet įkurtos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Kauno skyriui vadovaujantis Gintautas Labanauskas neslepia ambicijų prieš artėjančius savivaldybių tarybų rinkimus. Pasitikėjimo suteikia ir aukšti partijos ir jos lyderio Sauliaus Skvernelio reitingai.

Su Kauno skyriaus nariais šią savaitę susitikęs partijos "Vardan Lietuvos" pirmininkas S.Skvernelis atkreipė dėmesį, kad nuotaikos  geros, sutelkiančios naują kolektyvą. Paklaustas apie partijai keliamus pagrindinius tikslus artėjančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose, jis  pabrėžė, kad visa tai yra skyriaus pirmininko G.Labanausko darbotvarkėje.

Praėjo pakankamai laiko, kad jau pamirštume, jog vieni buvo socialdemokratai, kiti – konservatoriai ar nepriklausė jokiai politinei jėgai.

– Prieš porą mėnesių įkurtas Kauno skyrius vienija virš 200 narių. Tuomet kalbėta, kad prie "Vardan Lietuvos" prisijungė dalis Kauno socialdemokratų, keletas konservatorių. Kardinaliai skirtingų pažiūrų žmonės. Kaip sekasi juos suburti bendram darbui? – paklausėme G.Labanausko.

– Praėjo pakankamai laiko, kad jau pamirštume, jog vieni buvo socialdemokratai, kiti – konservatoriai ar nepriklausė jokiai politinei jėgai. Dabar tai komanda, kurią vienija bendros demokratinės idėjos. Diskutuojame, ką galime nuveikti Kaune ar pasiūlyti valstybės mastu. Suartina ne tik bendros idėjos, bet ir poilsis. Gaila, kad Kaune nėra tokio laivo, kuriame tilptų visas skyrius, bet kartu su 120 kauniečių pirmadienį laivu "Nemunas" ne tik plaukiojome Kauno mariomis ir grožėjomės vaizdais, bet ir kalbėjomės, ką galime nuveikti kartu.

– Kauno miesto taryboje dominuoja "Vieningo Kauno" atstovai. Opozicijoje – konservatoriai ir trys "Vardan Lietuvos" atstovai. Kitais metais vyks savivaldybių tarybų rinkimai. Turbūt jūsų lūkesčiai nemaži?

– Sunku prognozuoti, tačiau tikiu, kad turėsime daugiau nei tris narius. Tai priklausys nuo pačių mūsų darbo ir kauniečių pasitikėjimo. Jeigu kauniečiai pasitikės kita partija, gerbsime šį sprendimą ir būsime pasirengti dirbti su laimėtojais. Skyriaus nariai turi daug potencialo, tad norėtusi jį išnaudoti ir kurti klestintį Kauną. Jeigu atsidurtume opozicijoje, kritika būtų racionali, o gerus darbus tikrai palaikytume.

– Kol kas apie dalyvavimą Kauno mero rinkimuose viešai pareiškė tik "valstiečių" atstovas Aurelijus Veryga. Kitos partijos delsia atskleisti savo kandidatus. Dabartinis Kauno meras Visvaldas Matijošaitis taip pat nekomentuoja, ar siek dar vienos kadencijos. Ar jūs jau turite kandidatą į Kauno mero postą?

– Kauno skyrius demokratiniu būdu išrinks kandidatą. Žinoma, tarsimės su partijos lyderiu S.Skverneliu, derinsime savo veiksmų planą su partijos valdyba. Tam dar turime laiko, dabar svarbiausia – išsigryninti suburtos komandos idėjas ir ką galime nuveikti kurdami ateities Kauną.

– Kaunas pastaraisiais metais pasikeitė neatpažįstamai. Turbūt to neneigsite?

200 – maždaug tiek narių Kaune vienija Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.

– Akivaizdu, kad, vadovaujant V.Matijošaičiui, Kaunas ne tik atsikratė kompleksų, susiformavusių konservatorių valdymo metais, jog miestas yra vos ne stotelė tarp Vilniaus ir pajūrio. Pokyčių matome ir miesto gatvėse, ir kitose erdvėse. Mieste kyla nauji visuomeninės paskirties objektai. Tačiau tai jau ne tik mero, bet ir buvusio premjero S.Skvernelio nuopelnai. Žinoma, Vyriausybės sprendimai skirti daugiamilijonines lėšas seniems objektams rekonstruoti ir naujiems statyti nebūtų tapę realybe, jeigu tam nebūtų skirta pakankamai dėmesio, pastangų ir iš Kauno vadovų. Todėl netrukus duris atversiantys objektai – prasmingų darbų liudijimas.

Tačiau dabartinių Kauno vadovų koncentracijos ir susitelkimo stoka lėmė, kad pastaraisiais metais pradėjo aiškėti esminės miesto planavimo ir valdymo klaidos. Tai maatyti įvairiose veiklos srityse. Pastaruoju metu pasigendame ir rimtesnio investuotojų dėmesio. Kyla komunalinių paslaugų kainos. Trūksta dėmesio socialiniams reikalams. Korupcijos skandalas dar labiau paaštrino skaidrumo savivaldybėje problemą.

– Palikęs Socialdemokratų partiją, pats ilgai nepriklausėte jokiai partijai, nedalyvavote rinkimuose. Kodėl nusprendėte sugrįžti į politiką?

– Išties Lietuvoje daug partijų ir judėjimų, trūksta lyderių, kurie būtų charizmatiškos asmenybės. Todėl kai S.Skvernelis nusprendė kurti partiją, prisijungiau, nes sutampa vertybės. Be to, ne mažiau svarbu, kad, būdamas premjeru, S.Skvernelis parodė, ką gali, ir tai labai svarbu.

G.Labanauskas anksčiau yra tris kadencijas dirbęs Kauno miesto savivaldybės taryboje. Jis taip pat priklausė visuomeniniam judėjimui „Dirbam Kaunui“, prieš tai buvo Lietuvos socialdemokratų partijos narys.



NAUJAUSI KOMENTARAI

pikis

pikis portretas
Taigi Skvernelio partija tai susibūrimas iš kitų partijų bėgančios partinės komuistų nomenklatųros taip vadinamos partinės niekystos

Anonimas

Anonimas portretas
Skverneli dirbai Grybovnai tai jin dar išeidama tave ikišo Karbauskiui O dabar patykėk esi politinis lavonas O turėjai šansa pasitaisyti tapti žmogum kaip susirgai bet gal tikrai tokie kaip tu nepataisomi tai visam gyvenimui geda tau ir tavo vaikam

onute

onute portretas
Skverneli sako ir sena višta užpakali išsidylgina tau tai nutiko su labanauskiu pasirinkai tai durniau negalėjai su tuo labanausku tiesiai i dilgėlias Ir nereikia pikti kad žmonės komentaru ant portretu prirašė pripaišė Pajuokinai kauna dabar dar i savo partija netikšu pasiimk matyjošiu nes kaunui milicniku gana
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Atšipę ginklai
    Atšipę ginklai

    Lietuvos futbolo rinktinė verčia naują istorijos puslapį. Naujojo stratego Edgaro Jankausko vedami lietuviai šiandien pradės 2024 m. Europos čempionato atrankos kovas. Nors prieš kiekvieną startą skamba aibės pažadų, šį kartą ...

    1
  • Merai ir šaligatviai
    Merai ir šaligatviai

    Renkant merus – šaligatviai yra bene svarbiausi. Be juokų. Galima sakyti, kad šaligatviai rinkimų laikotarpiu yra ypatingi nuomonės formuotojai. ...

    7
  • Žydinčių putinų šešėlyje
    Žydinčių putinų šešėlyje

    Ivaną Vasiljevičių (1440–1505) ir jo anūką Ivaną Vasiljevičių (1530–1584) galima laikyti pačiais įtakingiausiais Rusijos monarchais. Pirmasis siekė padidinti Maskvos miesto kontroliuojamas žemes, išplėsti politinę įtaką regio...

    12
  • Nors pažadėjo, bet neištesėjo
    Nors pažadėjo, bet neištesėjo

    Paaiškėjo, kad jau šį mėnesį vėl teks sukti laikrodžio rodykles. Atėjo pavasaris, ir vėl ta pati muzika. Naktį iš kovo 25 į kovo 26-ąją pasuksime valanda į priekį ir būsime „laimingi“ iki kito karto. ...

    4
  • Ar orderis nevėluoja?
    Ar orderis nevėluoja?

    Plačiai pasaulyje pasklidus žiniai apie tarptautinio tribunolo Hagoje perspektyvą, skardžiabalsis Kremliaus vieversys Filipas Bedrosovičius kol kas niekaip nesureagavo į savo dvasinio patrono nemalonumus. Amžinai jaunas ir pats sau gražus gražuolis tu...

  • Ar Xi nurašė Pu?
    Ar Xi nurašė Pu?

    Jei ne Rusijos invazija į Ukrainą, vargu, ar Xi Jinpingo vizitą į Maskvą taip akylai stebėtų ne tik tarptautinių santykių specialistai, bet ir memų kūrėjai. Nors šios auditorijos intencijos ir skirtingos, išvados bendros: tai ne dviej...

  • Kai šaukia pilnaties stogai
    Kai šaukia pilnaties stogai

    Seimas vėl tapo visaip šalyje skatinamos veltėdžiavimo subkultūros auka. Darbo dieną darbo metu į parlamentą įsiveržęs kažkoks veikėjas darkėsi taip, kad sureagavo ne tik šokoladu nepamaitinta A. Širinskienė, bet ir pats eksc...

    12
  • Giljotinos laikai
    Giljotinos laikai

    Po filmo „Poetas“ seanso užklupo klausimas – ar patiko? Kitu atveju savaime suprantamas būtų atsakymas „taip“ arba „ne“ – tik ne šiuo. ...

    16
  • Žinia Europai
    Žinia Europai

    Lietuvos klubai skelbia gerąją žinią Europai – krepšinis ne veltui vadinamas antrąja mūsų religija. Vos prieš porą mėnesių beveik visi mūsų šalies atstovai sunkiai kapanojosi tarptautiniuose turnyruose, o dabar lietuvi&sc...

  • Kibernetinės grėsmės: ko išmokome per metus?
    Kibernetinės grėsmės: ko išmokome per metus?

    Ukrainoje jau daugiau nei metus tęsiantis Rusijos invazijai, karas paraleliai vyksta ir virtualiojoje erdvėje. Apie kibernetinį karą girdime mažiau nei apie karinius veiksmus ant žemės. Natūralu, vienetų ir nulių erdvėje nėra žuvusių kareivių, s...

Daugiau straipsnių