- Kęstutis Navakas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo, žinome, kokios skulptūros pastatymo Kaune sulaukiau daugybės atsiliepimų. Pora jų atėjo ir į asmeninį paštą, grasinantys fiziniu susidorojimu. Nebijau, kiek keista, kad žmonės, ginantys Vyčio idėją naudoja tiek daug rusiškų keiksmažodžių. Bet pažiūrėkime, ką mes čia pasistatėme.
Kiekviena skulptūra turi savo apibūdinimą menotyroje, o šios apibūdinimas vienas – tai socrealizmas. Pagrindiniai šio stiliaus bruožai: maksimalus paprastumas ("kad kiekviena virėja suprastų"), gigantomanija, pompastika, objekto heroizavimas ir atitikimas valdžios kriterijams. Visa tai mūsų monumentas turi. Lietuvoje socrealizmas pelnytai mirė, tačiau Ukrainoje, kur kurta skulptūra, tikrai ne. Du konvejeriniai skulptoriai (30 jų pastatytų paminklų įrodo tai, kad jie imsis bet ko, už ką galima užsidirbti) dirba būtent šiuo stiliumi. Vieni jų darbų yra paminklai armijai išvaduotojai, kurių plastinė išraiška niekuo nesiskiria nuo skulptūrų, stovėjusių ant Vilniaus Žaliojo tilto. Skulptūra perimta jau žinant, kokia bus, ir visiškai akivaizdu, kad pirmine prasme ji kurta Maskvai. Įdėk karžygiui vietoj kardo ietį, o po žirgo kojomis nulipdyk drakoną. Jam ir vietos palikta. Viskas, šv.Georgijus, Maskvos herbas. Peržiūrėta ikonografija patvirtina, kad tai Maskvos herbo raitelio siluetas – su Vyčiu nieko bendra. Bet čia staiga atsiranda naudingas konsultantas, kuris pasako, kad teesie Vytis. A, Vitiaz', pagalvoja ukrainiečių skulptoriai, tai teesie, 0,5 mln. mūsų pinigų jiems nepamaišys. Ir štai – stovi.
Noras be muilo sulįsti kam nors į subinę dar būtų suprantamas, tačiau mūsų tautos herojų gal nelieskime.
O mūsų skulptorius nestokoja cinizmo. Konjunktūriniais tikslais pasakyti, kad skulptūros veidas Romo Kalantos, viršijo viską. Kiekvienam kauniečiui, kuriam svarbus šis mūsų miesto didvyris, tai buvo spjūvis. Tai kieno veidas būtų buvęs ankstesniame, barzdotame skulptūros variante? Jono Basanavičiaus? Noras be muilo sulįsti kam nors į subinę dar būtų suprantamas, tačiau mūsų tautos herojų gal nelieskime.
Suprantu, kad mūsų mylmeras siekia pasikelti populistinius reitingus pigiausia kaina. Tačiau Vytis yra pernelyg svarbus tautos simbolis, kad su juo galėtume elgtis atmestinai. Tam reikėjo skelbti konkursą. Nepadaryta. Trenkta kumščiu per stalą ir štai turime, ką turime. O turime nelabai ką.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kas kaltas dėl „Akvasanitos“ darbuotojų mirties?1
Dienraštis rašė apie Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą, kurioje teisiamas UAB „Akvasanita“ vadovas Svajūnas Jonika dėl dviejų darbuotojų susirgimo profesine liga, kuri nusinešė jaunų vyrų gyvybe...
-
Tarpukario rūmai Parodos kalne: ką saugome ir ko nematome?2
Rugsėjo 18 d. Pasaulio paveldo komiteto sesijoje buvo patvirtinta Kauno modernizmo architektūros paraiška „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“. ...
-
Kiek dar bus ignoruojamos Kačerginės Nemuno žiedo problemos?8
2008 metais iš valstybės lėšų buvo pradėtas vykdyti Druskininkų sporto centro statybos projektas. ...
-
G. Leckė: inovatyvios finansinės paslaugos – patogios, bet kelia ir iššūkių11
Naudodamiesi finansinėmis paslaugomis, žmonės kartais sprendimus priima remdamiesi ne tik racionaliais faktoriais, bet ir spontaniškai, impulsyviai, pagal draugų ar šeimos narių patarimus. Tai normalu, tačiau svarbu žinoti, kada elgiamės ...
-
Chronas ir Chroma V. Paukštelio tapyboje3
Beveik kiekvieną dieną didesniuose ar mažesniuose Lietuvos miestuose atidaroma parodų. Jų būna įvairių: gerų ir visai nereikšmingų, svarbių tik patiems autoriams ar platesnio masto ir konteksto. Tarp šio ekspozicijų srauto nemenką da...
-
Tikrų vertybių ilgesys
Savo įspūdžiais iš parodos, spektaklio ar koncerto, savo nuomone apie interviu herojų ar rašinio temą pasidalijantys žmonės – vertinga auditorija. Menininkams jų atsiliepimai – tai nepadailinta, į profesionalų rėmus neįspr...
-
Matematika ugdo ir kūrybiškumą3
Šiemet jau 34 metus iš eilės paskutinį sausio šeštadienį į KTU atkeliaus 9–12 klasių moksleiviai iš visos Lietuvos pasitikrinti matematikos žinių – čia vyks respublikinis prof. Jono Matulionio jaunųjų ma...
-
Kaip padidinti kultūros ir meno sričių įvairovę Kauno regione?
Lietuvoje veikiančios kultūros ir meno organizacijos yra labai skirtingos, įsikūrusios tiek trijuose didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje), tiek regioninėse savivaldybėse (likusi Lietuva). Jose galite domėtis tiek laivininkystės ist...
-
Laisvė atminti Laisvę1
Mūsų atminties laisvė – šiuos žodžius, užrašytus ant transparanto, laikomo seno, ilgaplaukio vyro rankose, pirmiausiai pamato Kipro Mašanausko roko operos „1972“ žiūrovai. Scenoje vėlus vakaras, tačiau ne naktis...
-
Kaunas – krikščioniškos kultūros sostinė6
Šiemet turime daugybę progų didžiuotis ir džiaugtis Kauno miestu – Europos, o sykiu ir Vakarų kultūros sostine, kurioje žmones vienija noras kurti gražesnę dabartį ir ateitį. Hanzos dienos Kaune – vienas gražių tokio kūrybi&sca...