Kuriant savo istoriją

Pirmuosius savo muzikinius žingsnius žengiau J.Gruodžio gatvėje, Kauno 1-ojoje muzikos mokykloje. Puikiai atsimenu, kaip manęs atvažiuodavo pasiimti mama, kaip eidavome pietauti į kavinukę Nemuno gatvėje, kuri dirba dar ir šiandien. Visada džiaugiuosi matydama tokias kavinukes, kaip ši ar "Spurginė", vis dar dirbančias. Jos mena istoriją, o tai man sukelia sentimentų.

Nuo penktos klasės, įstojusi į Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnaziją, tapau naujaliuke. Čia praleidau didžiają dalį savo paauglystės ir daug vakarų prie fortepijono. Simboliška, kad mūsų festivalio "Kaunas Piano Fest" paskaitos, koncertai ir seminarai vyksta šioje mokykloje. Tai tarsi grįžimas namo.

Viena didžiausių vertybių, kurią turiu, – sukaupta patirtis keliaujant, studijuojant ir gyvenant skirtingose pasaulio šalyse. Man tik 23-eji, o jau teko pagyventi Ispanijoje, Škotijoje, netrukus išvyksiu į Austriją studijuoti pagal mainų programą "Erasmus". Žinoma, persikraustyti iš Kauno į Vilnių ir palikti jaukius tėvų namus tam, kad galėčiau studijuoti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), taip pat buvo mažytis iššūkis.

Studijos Vilniuje buvo tarpinė stotelė tarp Kauno ir išvykimo į Ispaniją. Studijuodama LMTA grojau dar daugiau negu mokykloje. Tuo metu atrodė, kad gyvenime daugiau niekas neegzistuoja – tik fortepijonas, todėl išvykimas į Ispaniją man buvo kaip gaivus oro gurkšnis. Pamačiau, kad žmonės šiek tiek laisviau žvelgia į gyvenimą. Nežinau, gal tai saulės ir vitamino D įtaka?

Nekvailinkime savęs, kad negatyvumas yra lygus realybei. Tai yra pasiteisinimas, kuris nepateisina. Iš tiesų, jeigu susimąstysime, tai yra niekas kitas, tik išsisukinėjimas. Diana Stuart.

Pirmus tris mėnesius Barselonoje mane priėmė gyventi turkų pora. Puikiai pamenu pirmąjį susitikimą, kai nešina lagaminu įžengiau į visai nepažįstamų žmonių namus viename gražiausių Barselonoje Grasijos rajone. Per tą trumpą laiką tapome gerais draugais. Dar ir šiandien su jais palaikau ryšius. Vėliau persikrausčiau gyventi tik 20 min. nuo jūros, tačiau nemanykite, kad prie jos eidavau kiekvieną dieną. Anaiptol: kai nusprendi gyventi, o ne tik turistauti kitoje šalyje, kaipmat įsisuki į darbingą rutiną. Atvykusi į Ispaniją per kelias dienas įsitikinau, kad be ispanų kalbos neišsiversiu, todėl skubiai pradėjau ją mokytis. Kalbos – tai dar vienas turtas, kurį branginu iš gyvenimo skirtingose šalyse.

Skirtingos šalys, skirtingi žmonės, skirtingos tradicijos, skirtinga patirtis. Tiesa? Galbūt... Mano gera draugė (talentingoji, tikiu, būsima rašytoja) šiuo metu gyvena ir mokosi Japonijoje. Kas kelis mėnesius ji publikuoja trumpus straipsnelius, kuriuose rašo apie savo išgyvenimus svetimoje šalyje. "Dangus vis tiek tas pats" – taip vadinasi jos straipsnelių tema. Nesvarbu, kur gyvename: gimtinėje ar svetimoje šalyje, laimė, nelaimė, problemos, išgyvenimai ir iššūkiai keliauja kartu su mumis. Kad ir kur gyventume, dedame pastangas užmegzti ryšius su pasaulio žmonėmis, prisiimame atsakomybę už pasirinktus sprendimus ir nuoširdžiai bei nuosekliai dirbame, kad susikurtume gyvenimą, apie kurį svajojame.

Kai mąstau apie savo muzikines klajones, suprantu, kad pradėjau keliauti po pasaulį jau nuo septynerių (su Johannu Sebastianu Bachu – į Vokietiją, Ferenzu Lisztu – Vengriją, Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu – į Druskininkus, Sergejumi Prokofijevu – į Rusiją, Wolfgangu Amadeus Mozartu – į Austriją, Albertu Ginastera – į Argentiną). Ši privilegija – nuo pat mažens susipažinti su didžiais menininkais – leido suprasti, kad per amžių amžius jie visi sprendė panašias problemas, kaip ir mes sprendžiame šiandien. Kaip ir jie, ieškome prasmės, kovojame dėl teisybės, stengiamės palikti kažką vertingo šiam pasaulyje, ieškome sielos ramybės ir humoro praskaidrinti gyvenimą sunkiomis akimirkomis.

Ši privilegija – nuo pat mažens susipažinti su didžiais menininkais, leido suprasti, kad per amžių amžius jie visi sprendė panašias problemas, kaip ir mes sprendžiame šiandien.

2018-ųjų rugsėjį pradėjau fortepijono atlikimo meno magistro studijas Karališkojoje Škotijos konservatorijoje pas profesorių Normaną Beedie. Jis legendinės, viena geriausių XX a. pedagogių pripažintos pianistės, dirigentės Nadios Boulanger auklėtinis. Tarp jos mokinių – žymūs kompozitoriai: Aaronas Coplandas, Phillipas Glassas, Quincy Jones, Astoras Piazzolla. Gilus šios pedagogės pėdsakas atsispindi ir mano dėstytojo darbe. Kiekviena fortepijono pamoka su juo – tai tarsi filosofijos, psichologijos, muzikos istorijos, fizikos pamokos kartu sudėjus. Savo klasėje jis turi Newtono švytuoklę, kurią naudoja aiškindamas, kaip užgauti fortepijono klavišą, kad jis suskambėtų norimu tembru. Tikiu, kad kiekvienas gyvenime sutiktas žmogus mums padaro įtaką. Dažnai, to nesuvokdami, pasikeičiame jų dėka. Žmonės, kurie skatina ir padrąsina tapti geriausia savo paties versija yra nusipelnę medalio, o gal ir Nobelio premijos. Mano dėstytojas kaip tik ir yra toks žmogus.

Daug mano amžiaus žmonių, tarp jų – ir aš pati, dažnai išgyvename sielvartą ir nusivylimą dėl to, kad manome, jog nesame lydimi sėkmės ir tobuli. Kiek kartų aplankė mintis: man virš dvidešimties, o aš dar nieko nepasiekęs / usi, nesukūręs / usi ir nesu sėkmės lydimas / a? Kiekvieną dieną po truputį vis geriau suprantu, kad menkavertiškumo jausmas pražudo kūrybiškumą, motyvaciją, pozityvumą ir gyvenimo džiaugsmą. Sakysite, aš romantikė? Bet vis tiek tikiu, kad šiandien gyvename spalvingame pasaulyje, pilname laisvės, atvirų jausmų ir įdomių dalykų, kurių neverta be perstojo temdyti pilkomis, nusivilimo kupinomis nuotaikomis.

Manau, kiekviena stotelė man padėjo tobulėti kaip asmenybei. Kol kas sunku pasakyti, kokią įtaką tai padarė mano atliekamai muzikai, tačiau kiekvienas išgyvenimas, patirtys – tai, kas formuoja tikrą menininką. Tai yra svarbiausia – tapti atlikėja, turinčia daugybę istorijų, kurias galiu papasakoti savo klausytojams.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Sustabdyta ir neformaliojo ugdymo įstaigų veikla: ar visos galimybės išnaudotos?
    Sustabdyta ir neformaliojo ugdymo įstaigų veikla: ar visos galimybės išnaudotos?

    Ar teisėtai ir kokiu pagrindu Kauno miesto biudžetinėms kultūros ir sporto įstaigoms nurodyta karantino metu nuo kovo 30 d. stabdyti veiklą, o darbuotojams eiti atostogų, skelbti prastovas? ...

    16
  • Kodėl seks kiekvieną kaunietį?
    Kodėl seks kiekvieną kaunietį?

    Jūs esate įtariamas padaręs administracinį nusižengimą. Šiandien buvote užfiksuotas keturis kartus. Vakar šešis. Rytoj irgi būsite fiksuojamas. Jeigu nusižengimas bus pakartotinis – gal net bus pradėtas ir baudžiamasis per...

    24
  • Nauja senoji Vienybės aikštė: viena formos kompozicija
    Nauja senoji Vienybės aikštė: viena formos kompozicija

    Daugiau nei dešimt metų buvo svarstoma, kaip turi atrodyti Vienybės aikštė – kokia jos funkcija, koks vizualinis identitetas – apskritai – kokia jos vieta urbanistiniame Kauno miesto audinyje. Galutinis rezultatas dabar jau b...

    2
  • Kaunas atgimsta smulkiųjų verslininkų sąskaita?
    Kaunas atgimsta smulkiųjų verslininkų sąskaita?

    Šalia Kaune plytinčioje laisvojoje ekonomikos zonoje kyla nauji mūrai – stambių tarptautinių įmonių investicijų liudijimai. Tuose mūruose jau dabar dirba dešimtys ir šimtai naujų darbuotojų. Visiems jiems reikia kažkur pav...

    3
  • Apie sriubą, ir ne tik
    Apie sriubą, ir ne tik

    Mūsų žiniasklaida (ne visa) minta sensacijomis, o į pagrindinę sensacijų košę sraunia čiurkšle subėgo sriuba, o tai ir rodo pagrindinio žinių portalo lygį. Kaipgi čia apeisi tokią kulinarijos naujieną – iškart nebaigtu...

    16
  • Stalčiukų istorijos
    Stalčiukų istorijos

    Stalčiukuose slypi mūsų brangūs prisiminimai, dailiais kaspinėliais perrišti laiškai, išsivadėję kvepalų flakonėliai. Tai neišblunkantys reginiai mūsų atmintyje, nukeliantys į vaikystės nerūpestingas dienas.  ...

    3
  • Betono kultas
    Betono kultas

    Ne, nekalbėsime savaitės tema, kuria nepasisakė turbūt tik susimąstęs tamsus Nevėžis, bet ir tas žada. Ot negeri tie amerikosai, ėmė ir atidavė patys žinot ką. Kada nors baltarusiai taip atidavinės Karbofosą. O europeoidai irgi negeri, nes tuoj...

    38
  • Ir puošia, ir nelabai
    Ir puošia, ir nelabai

    Užsitęsus bobų vasarai, visus traukte traukia į gatves pasidairyti po miestą ir pakvėpuoti benzapirenu. Ir puiku, miestas mūsų gražus, tad ir pasvarstykime, kas jį puošia. O kas kiek mažiau. Šiuo atveju – apie skulptūras. ...

    21
  • Kaune yra visko
    Kaune yra visko

    Yra tokių miestukų, kuriuose viskas taip tobula, kad lyg nieko ir nevyksta. Tarkim, Šveicarijoje. Nuobodybė kvadratu, bet Kaunas kitoks, jame yra viso ko. Žinoma, ir to, ką Kultūros sostinės komanda rodo savo klipuose, bet ir to, kas kelia nerim...

    37
  • Kas turi ateitį, gali kurti istoriją
    Kas turi ateitį, gali kurti istoriją

    Man pačiam, kaip ir kolegoms, neretai tenka sulaukti klausimo – kaip vertintini procesai, dabar vykstą Kaune? Ar nebus taip, kad pakankamai intensyvi plėtra (nors, užbėgdamas įvykiams už akių, pasakysiu, kad ta plėtra nėra tokia jau ir intensyv...

    4
Daugiau straipsnių