- Gintautas Labanauskas, KTU docentas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmieji blokiniai gyvenamieji namai masiškai buvo pradėti statyti praeito šimtmečio septintajame dešimtmetyje.
Tada statybos specialistai skaičiavo, kad jų eksploatacijos laikas bus apie 50 metų. Baigiantis šiam laikotarpiui, jau mūsų laisvos ir nepriklausomos Lietuvos statybos ekspertai po daugybės bandymų, tyrimų ir skaičiavimų nustatė, kad tie namai dar gali būti eksploatuojami bent 25 metus.
Dabar jau eina į pabaigą ir statybos specialistų pratęstas daugiabučių eksploatacijos laikas.
Kas bus po to?
Vėl bus pratęstas eksploatacijos laikas, kol daugiabučiai pradės masiškai griūti?
Šiuose pastatuose labai prastos vėdinimo sąlygos, neefektyvus šilumos ūkis, realiai gyventojai už savo pinigus šildo orą. Tačiau tuo problemos nesibaigia, stambiaplokščių pastatų betoninės sienos turi ne tik mažą šiluminę varžą, bet ir irsta veikiamos išorinių veiksnių. Pro plyšius patenka vanduo, drėksta sienos, greičiau rūdija metalinės detalės, o tai jau ne tik mažina sienų šiluminę varžą, bet ir kelia tiesioginę grėsmę tokių namų gyventojų saugumui.
Ateis laikas, kai seniausių stambiaplokščių namų bus neįmanoma net renovuoti. Jų pagrindinės konstrukcijos paprasčiausiai gali būti nebetinkamos ir renovacijos atlikti bus neįmanoma.
Ateis laikas, kai seniausių stambiaplokščių namų bus neįmanoma net renovuoti.
Ir didžiausia problema ta, kad šie daugiabučiai buvo statomi panašiu laiku, taigi tikėtina, kad, neatlaikę gadinančių konstrukcijas išorės veiksnių, vienu metu ir pradės griūti. Susidursime su didelio masto problema, kur gyventi iškeltiems iš jų žmonėms. Manau toli gražu ne kiekvienas gyvenantysis sename daugiabutyje bus pajėgus nusipirkti ar išsinuomoti tinkamą savo gyvenimui būstą.
Žmonėms nebus galima leisti pasilikti gyventi nesaugiame, pavojų gyvybei keliančiame būste, o iš kitos pusės taip pat negalima žmogaus išmesti į gatvę, nors ir rūpinantis jo paties saugumu.
Aišku, negalima sakyti, kad nieko nedaroma šiuo klausimu. Vyksta švietėjiška veikla, skatinanti senų daugiabučių gyventojus vykdyti renovaciją, Kauno miesto savivaldybė skatina renovacijos procesą nemokamai sutvarkydama aplinką, jei vienoje vietoje renovuojami penki ir daugiau daugiabučių namų.
Tačiau to nepakanka. Renovacija vyksta, tačiau jos tempai per lėti ir mastas ne toks, kad problema būtų išspręstų laiku.
Šiandien būtina galvoti apie spartesnius renovacijos tempus tų daugiabučių, kuriuos galima ir tikslinga renovuoti, o kitus – griauti (ypač pastatytus patraukliose verslui vystyti vietose) ir vietoje jų statyti šiuolaikinius daugiaaukščius pastatus, galbūt netgi dangoraižius, suteikiant būstą buvusiems daugiabučių gyventojams, o likusią dalį skiriant verslui. Arba tiesiog iš gyventojų supirkti senus butus, o vietoje jų statyti šiuolaikinius komercinius, generuojančius pelną objektus.
Manau, kad vystant šią veiklą būtų tikslinga konsoliduoti verslo ir municipalines lėšas pagal PPP (Public Private Partnership) principą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kas kaltas dėl „Akvasanitos“ darbuotojų mirties?1
Dienraštis rašė apie Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą, kurioje teisiamas UAB „Akvasanita“ vadovas Svajūnas Jonika dėl dviejų darbuotojų susirgimo profesine liga, kuri nusinešė jaunų vyrų gyvybe...
-
Tarpukario rūmai Parodos kalne: ką saugome ir ko nematome?2
Rugsėjo 18 d. Pasaulio paveldo komiteto sesijoje buvo patvirtinta Kauno modernizmo architektūros paraiška „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“. ...
-
Kiek dar bus ignoruojamos Kačerginės Nemuno žiedo problemos?8
2008 metais iš valstybės lėšų buvo pradėtas vykdyti Druskininkų sporto centro statybos projektas. ...
-
G. Leckė: inovatyvios finansinės paslaugos – patogios, bet kelia ir iššūkių11
Naudodamiesi finansinėmis paslaugomis, žmonės kartais sprendimus priima remdamiesi ne tik racionaliais faktoriais, bet ir spontaniškai, impulsyviai, pagal draugų ar šeimos narių patarimus. Tai normalu, tačiau svarbu žinoti, kada elgiamės ...
-
Chronas ir Chroma V. Paukštelio tapyboje3
Beveik kiekvieną dieną didesniuose ar mažesniuose Lietuvos miestuose atidaroma parodų. Jų būna įvairių: gerų ir visai nereikšmingų, svarbių tik patiems autoriams ar platesnio masto ir konteksto. Tarp šio ekspozicijų srauto nemenką da...
-
Tikrų vertybių ilgesys
Savo įspūdžiais iš parodos, spektaklio ar koncerto, savo nuomone apie interviu herojų ar rašinio temą pasidalijantys žmonės – vertinga auditorija. Menininkams jų atsiliepimai – tai nepadailinta, į profesionalų rėmus neįspr...
-
Matematika ugdo ir kūrybiškumą3
Šiemet jau 34 metus iš eilės paskutinį sausio šeštadienį į KTU atkeliaus 9–12 klasių moksleiviai iš visos Lietuvos pasitikrinti matematikos žinių – čia vyks respublikinis prof. Jono Matulionio jaunųjų ma...
-
Kaip padidinti kultūros ir meno sričių įvairovę Kauno regione?
Lietuvoje veikiančios kultūros ir meno organizacijos yra labai skirtingos, įsikūrusios tiek trijuose didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje), tiek regioninėse savivaldybėse (likusi Lietuva). Jose galite domėtis tiek laivininkystės ist...
-
Laisvė atminti Laisvę1
Mūsų atminties laisvė – šiuos žodžius, užrašytus ant transparanto, laikomo seno, ilgaplaukio vyro rankose, pirmiausiai pamato Kipro Mašanausko roko operos „1972“ žiūrovai. Scenoje vėlus vakaras, tačiau ne naktis...
-
Kaunas – krikščioniškos kultūros sostinė6
Šiemet turime daugybę progų didžiuotis ir džiaugtis Kauno miestu – Europos, o sykiu ir Vakarų kultūros sostine, kurioje žmones vienija noras kurti gražesnę dabartį ir ateitį. Hanzos dienos Kaune – vienas gražių tokio kūrybi&sca...