2018-ųjų pėdsakai Kauno galerijose

Atsigręžiant į paskutiniąsias dienas skaičiuojančius 2018-uosius Kauno vizualaus meno lauke, norėtųsi išvengti pagyrų ar susižavėjo šūksnių. Vis dėlto nesinori ir negatyvių komentarų. Juk nesėkmės – tai ne nuosprendis, o pamokos, atsineštos į Naujuosius – 2019-uosius metus, suteiks daugiau stimulo ir energijos stengiantis pasiekti tikslą.

Starto linija

Kauno kultūrinio lauko operatoriai ir menininkai iš tiesų turi nemažų tikslų. Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus ir "Kaunas 2022" komandos inicijuotoje diskusijoje "Šiuolaikinio meno centras Kaune: realybė ar iliuzija?" buvo įvardyta erdvės šiuolaikiniam menui trūkumo problema, kurią reikėtų spręsti ilgai nedelsiant.

Mieste vyksta dideli, tarptautiniai meno renginiai: Kauno bienalė, fotografijos meno festivalis "Kaunas Photo", šiuolaikinio meno festivalis "Kaunas mene", tarptautinė akvarelės bienalė "Baltijos tiltai", stiklo meno festivalis "Vitrum Balticum", kurių metu vykstančios parodos išdėstomos po skirtingas miesto galerijas, muziejus. Būtent Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus padėjo šiems renginiams išaugti, užleisdamas ekspozicijų sales, tačiau tai kertasi ne tik su muziejaus funkcija, bet svarbiausia – su jo planais.

Išaugę festivaliai kiekvienais metais stengiasi nustebinti žiūrovus kviesdamiesi menininkus iš užsienio valstybių, tačiau neretai dalis kūrėjų atsisako dalyvauti tik dėl to, kad mieste nėra šiuolaikinio meno eksponavimo standartus atitinkančios erdvės, kuri galėtų tapti galimybe pamatyti platesnę jo perspektyvą. Šiandien tai vizija, nesulaukianti norimo atsako iš miesto savivaldybės atstovų, kuriems abejonių kelia, ar Kaune atsiradusioms naujoms meno erdvėms pavyktų save išlaikyti.

Tačiau tam, kad kažkas pradėtų vykti, reikia iniciatyvos ne tik iš kultūrinio lauko atstovų, todėl Naujieji metai galėtų tapti starto linija nuo diskusijų pereinant prie veiksmų.

Įveikta distancija

Juolab kad miesto kultūros operatoriai išmano savo sritis, nuolatos keliauja, domėdamiesi tuo, kokie šiuolaikinio meno procesai vyksta pasaulyje, ir deda pastangas į tai, kad menu besidominti Kauno publika neatsiliktų nuo jų. To įrodymas – "POST galerija", kurioje 2018-aisiais vyko provokatyvus, jausmus žadinantis ir emocinio komforto ribas plečiantis performanso meno festivalis "Creature Live Art", taip pat garso meno renginių ciklas "Inversija ", trečią kartą surengta grupinė analoginės fotografijos paroda "Camera Obscura", kurioje greta vidurinės ir vyresnės kartų fotografų savo kūrinius eksponavo studijuojantys ar neseniai studijas baigę jaunieji menininkai.

Be tęstinių renginių, galerijoje vyko šiuolaikinio meno procesus reflektuojančios parodos: lietuvišką architektūros identitetą dermėje su gamtos įvairiapusiškumu analizavusi Aistės Ambrazevičiūtės ir Jurgio Gečio paroda "Architektūrinė simbiozė. Tarp žmogaus ir gamtos"; galerijos erdvę pakeitusi Žilvino Landzbergo skulptūrinė šviesos instaliacija "Paslėpta saulė". Viena svarbesnių šiais metais "Post" surengtų parodų yra ir "Pasaulis semiotiko akimis", kuri buvo skirta kalbotyrininko, semiotiko, rezistento ir lietuvių diasporos kultūros veikėjo Algirdo Juliaus Greimo (1917–1992) 100-osioms gimimo metinėms. Parodoje žiūrovai turėjo galimybę iš arčiau susipažinti ne tik su šia asmenybe, bet ir patyrinėti A.J.Greimo semiotiką, svarbiausius jo projektus. Nemažus lankytojų srautus pritraukianti galerija 2018-aisiais nusprendė pakviesti jų dar daugiau ir inicijavo "POST Night Shift" – galerijos durys publikai buvo atviros vėlyvais vakarais, kad šiuolaikinę kultūrą žiūrovai galėtų pasiekti ir po darbo valandų.

Tuos, kurių darbo valandos nesibaigia laikrodžiui išmušus 17 val., palaiko ir Kauno menininkų namai (KMN). Čia vakarais buvo atidaromos ne tik parodos. Vyko eksperimentiniai performansai, slemo konkursai, muzikiniai pasirodymai. Viena svarbesnių KMN vykdomų veiklų šiais metais – kuruojamų rezidencijų programa, kurioje pristatomi šiuolaikinio meno kūrėjai, kuratoriai, kultūrinio lauko tyrėjai. Vienos rezidencijų metu menininkė Dalia Mikonytė ir 3D bei videomeno kūrėjas Adomas Žudys fotogrametrijos būdu dokumentavo skirtingus miesto architektūros, skulptūros ir gamtos kūrinių pavyzdžius, sukurdami trijų dimensijų vaizdo kūrinį "Kauno studija", kuriame miestas tapo siurrealia erdve, į kurią patekęs žiūrovas žengė žingsnį už realybės ribų.

Meninių rezidencijų programą aktyviai vystė ir komiksų kultūrą Lietuvoje bei užsienyje skatinanti iniciatyva "Kitokia grafika", užsiimanti taip pat ir risografine spauda, leidyba, įkūrusi atvirą komiksų skaityklą, rengianti kūrybines dirbtuves. "Kitokia grafika", palaikydama glaudžius ryšius su Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetu, 2018-aisiais surengė rezidencijų programoje dalyvavusios grafikos dizainerės Zuzannos Loch (Lenkija) kūrybos pristatymą ir atidarė menininkės darbų parodą. Per šiuos metus "Kitokios grafikos" rezidencijoje gyveno ir kūrė menininkai iš įvairių pasaulio šalių: argentinietė Maria Luque, suomis Evangelous Androutsopoulas, estė Liisa Kruusmägi ir kt. 2018-ieji svarbūs ir dėl to, kad "Kitokia grafika" atspausdino ir išleido Tito Antano Vilkaičio grafinį romaną, pasakojantį apie žymius ir kartu pamirštus kauniečius.

Leidiniu, skirtu Kaunui, metus užbaigė ir Kauno fotografijos galerija, pristatydama jau trečią žurnalo "Į" numerį, nagrinėjantį (post)industrinį miesto palikimą. Kiekvienas žurnalas, skirtas vienai konkrečiai temai, skaitytojui atveria daugybę jos perspektyvų ir suteikia galimybę patirti netikėtumo, atradimo momentus. Ne išimtis ir trečiasis "Į" numeris, kurio puslapiuose ir istorinius faktus pasakojančios, ir asmenines žurnalo autorių refleksijas atskleidžiančios (post)industrinio Kauno istorijos, kurias iliustruoja fotografijų serijos. Leidinys yra atvira platforma tiek profesionaliems, tiek jauniems menininkams, tekstų autoriams, tyrėjams, besidomintiems miesto praeitimi, dabartimi ar turintiems toliaregišką žvilgsnį ir galintiems nuspėti jo ateitį.

Kaunas su netikėtai atrastomis (ar ilgai, nuosekliai ieškotomis) erdvėmis tampa pagrindiniu veikėju ne tik kiekvienais metais leidžiamame žurnale. Pasinaudodama miesto architektūriniu palikimu "Kaunas Gallery Weekend" komanda kasmet kelioms dienoms apgyvendina netradicines (ne)parodines miesto erdves šiuolaikinio meno projektais, parodomis, instaliacijomis, muzikos kūrėjų pasirodymais. Šiais metais "Kaunas Gallery Weekend" menu besidominčią publiką užkėlė ant Ąžuolų kalno, kur stovi buvusi pirmoji laikinoji M.K.Čiurlionio galerija (dabar – Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakultetas – aut. past.). Čia vyko atidarymo renginys, kuris nustebino reginių gausa: instaliatyvia menininko Aurio Radzevičiaus paroda ant galerijos stogo, vilniečių kūrėjų Simono Nekrošiaus ir Mikalojaus Smulskio garsine instaliacija, butō šokio teatro "Okarukas" spektaklio premjera, teatralizuota ekskursija po buvusią laikinąją M.K.Čiurlionio galeriją ir (deja, nebeveikiančią) "Bright and Showy" galeriją, kurioje buvo atidaryta fotografo Algio Griškevičiaus paroda.

"Bright and Showy" galerijos, kurios veiklą kuravo fotografas Petras Saulėnas, uždarymas Kauno meno laukui yra praradimas. Tai buvo bemaž vienintelė erdvė, atvira jauniesiems, dar studijuojantiems fotografams. Čia nuolatos vykdavo ir personalinės, ir grupinės studentų parodos, savo kūrybą pristatydavo žymūs fotografijos meno lauko kūrėjai (Dainius Liškevičius, Alvydas Lukys, Arūnas Kulikauskas ir daugelis kitų). Galerija dirbo našiai, aktyviai ir, galima sakyti, beveik be konkurencijos. Tačiau juk pabaiga gali tapti naujo etapo pradžia.

2018-ieji nauju etapu tapo VDU menų galerijai "101", kurios veiklą kuravusią tarptautiniuose kontekstuose dirbančią kuratorę Vaidą Stepanovaitę pakeitė menininkė ir kuratorė Margarita Žigutytė. Galerija pasirinko kitokią veiklos kryptį ir ėmė tyrinėti kuratorinių praktikų tendencijas. Ji išsinėrė iš balto kubo ir tapo atvira šiuolaikinio meno formoms erdve. Šių metų veiklą užbaigusia pokalbiais apie Kenksmingą laisvalaikį, kuriuose pašnekovais tapo ir įvairių sričių atstovai, ir pokalbių klausytojai, ir tiesiog pro šalį ėję miestiečiai.

Nenukrypstant nuo šiuolaikinio meno temos, svarbi ir Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerija "Meno parkas", atšventusi savo 20 metų jubiliejų. Galerija yra žinoma ne tik Lietuvoje. Dėl aktyvaus dalyvavimo meno mugėse Londone, Berlyne, Niujorke, Singapūre ir kt., bendradarbiavimo su užsienio galerijomis ir šiuolaikinio meno institucijomis, kūrybinėmis sąjungomis, organizacijomis, jos vardas atpažįstamas tarptautiniame meno lauke. Galerija kiekvienais metais nustebina tarptautiniu šiuolaikinio meno festivaliu "Kaunas mene", kuris šiais metais nagrinėjo ypač aktualias "arti–toli" sąvokas; laukiama yra ir Baltijos šalių šiuolaikinės keramikos paroda "Pavasaris", vykusi jau 12-ą kartą; nustebino skulptoriaus Danieliaus Sodeikos instaliatyvi paroda "Šaknys", transformavusi galeriją į nykstančios atminties erdvę; įdomios buvo jaunų autorių tapytojos Mildos Gailiūtės ir menininko, tarpdisciplininės raiškos kūrėjo Karolio Vaivados personalinės parodos, o viena paskutinių šių metų parodų "X: Pa/Likimas"– buvo skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui.

Finišas

Šiuolaikiniam menui vietos miesto galerijose ir muziejuose tikrai yra. Vis dėlto taip užtikrintai keliaujant link 2022-ųjų, kai Kaunas taps Europos kultūros sostine, norėtųsi, kad proporcingai augtų Kauno kultūros operatorių galimybės įgyvendinti ateities planus, nes įprastos ar naujai atrandamos netradicinės ekspozicijų erdvės (nors ir yra įdomios atrasti) kartu priverčia ir susigėsti, ir yra pagrindinė sąlyga, kuri apibrėžia galimybių ribas. O juk gyvename laikmečiu, kai akcentuojamos neribotos galimybės.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kas turi ateitį, gali kurti istoriją
    Kas turi ateitį, gali kurti istoriją

    Man pačiam, kaip ir kolegoms, neretai tenka sulaukti klausimo – kaip vertintini procesai, dabar vykstą Kaune? Ar nebus taip, kad pakankamai intensyvi plėtra (nors, užbėgdamas įvykiams už akių, pasakysiu, kad ta plėtra nėra tokia jau ir intensyv...

    1
  • Regioninės politikos logika bus laužoma
    Regioninės politikos logika bus laužoma

    Nepaisant skambių šūkių, kad planuojant investicijas regionų plėtrai, turi dalyvauti regioninės institucijos, kurios geriausiai žino vietos poreikius ir galimybes, iš esmės regionų plėtros tarybos turėjo tik dvi ribotas funkcijas &ndas...

  • Savivalda – ne fabrikas
    Savivalda – ne fabrikas

    Kai visoje Europoje vyksta decentralizacijos procesai, siekiant priartinti valdžią prie žmonių, Lietuvoje kelią skinasi viduramžiški plėtros planai. Vienas tokių – Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio paskelbtas planas prijungti...

    9
  • Apie Kauno norą prijungti dalį rajono
    Apie Kauno norą prijungti dalį rajono

    Kai visoje Europoje vyksta decentralizacijos procesai, siekiant priartinti valdžią prie žmonių, Lietuvoje kelią skinasi viduramžiški plėtros planai. Vienas tokių š. m. rugsėjo 9 d. Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio paskelbt...

    16
  • O kas Kaune?
    O kas Kaune?

    Štai ir atsisveikinam su vasara. Prisiminėm Baltijos kelią. Didžiulė pagarba ten stovėjusiems žmonėms. Nepagarba LRT, šventinį koncertą pavertusiems kažkokiom Kupiškėnų vestuvėm, tik pamiršusiems piršlį pakarti....

    17
  • Kaunas, šokis ir laisvė
    Kaunas, šokis ir laisvė

    Lietuvos švietimo sistema istoriškai susiklostė taip, kad šiandien progimnazijose ir gimnazijose mokoma tik literatūros, dailės ir muzikos menų. Šokio daugelyje tarpukario, sovietinio laikotarpio ir atkurtos nepriklausomybės mo...

    1
  • Šišas dėl fantazijų
    Šišas dėl fantazijų

    Na, Seimas nuolat kaip neplautų morkų persivalgęs, bet koalicijų sudarymo neršte tik žiūrėk ir žavėkis. Savojo Mis Lietuva varianto bandymas skolinti (!) paksininkams – kažkas neregėta. Puiki valdančiųjų fantazija, Mikei Pūkuotukui ...

    24
  • Išradingi akcentai
    Išradingi akcentai

    Kai galvoji Seimą jau viską padarius, kad įeitų į istoriją, arba būtų į ją įneštas kojom į priekį, jis ir vėl nustebina. Naujoji koalicija, pagrindinės valstiečių damos "skolinimas" tvarkiečiams, kai kurių ministrų skyrimas...

    19
  • Naujieji feodalai
    Naujieji feodalai

    Suprastėjo mūsų feodalai, oi suprastėjo. Minint karaliaus Mindaugo karūnavimą tai aiškiai matyti. Pastarasis irgi nebuvo joks saldainis – istoriniai raštai tai liudija, tačiau lazdos ir meduolio principu susirinko lietuviškas ...

    60
  • Atia, mikriukai
    Atia, mikriukai

    Ar žinote, kad yra viena sritis, kurioje mes lenkiame aukščiausio pragyvenimo lygio Norvegiją? Tai viešasis transportas. Norvegijoje yra keturios jo rūšys, o štai Kaune – net šešios. Tiesa, pirmenybė tik ari...

    5
Daugiau straipsnių