- LSDJS pirmininkas Juras Požela
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga (LSDJS) palaiko šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime pradedamą svarstyti iniciatyvą, pagal kurią būtų keičiama LR Konstitucija, siekiant atverti kelią jaunų žmonių dalyvavimui politikoje.
Mums nesuprantami argumentai, kad jauni žmonės turi per mažai patirties. Esame įsitikinę, kad demokratinėje valstybėje teisę nuspręsti, kurie žmonės turi reikiamas kompetencijas ir patirtį atstovauti tautą turi tik pati tauta, išreikšdama savo valią laisvuose rinkimuose. Ypač atsižvelgiant į tai, kad teisę rinkti savo atstovus piliečiai įgyja nuo 18 metų, o teisę patiems būti išrinktiems ją atstovauti – ne.
Nesupranatama ir šiandien egzistuojanti situacija, kai į savivaldybių tarybas gali būti renkami asmenys nuo 20, Europos Parlamentą – 21, o Seimą – 25 metų amžiaus. Kyla klausimas, ar pagal gerbiamą Seimo pirmininkę, tautą atstovauti Europoje patirties užtenka nuo 21 metų, o Lietuvoje - tik nuo 25? Jaunieji socialdemokratai mano, kad šie amžiaus cenzai turi būti vienodinami pritaikant Europos praktiką.
Šiandieninėje Lietuvoje jauni žmonės yra politiškai mažiau aktyvūs, lyginant su kitomis amžiaus grupėmis, mažiau jų balsuoja rinkimuose. Esame įsitikinę, kad viena pagrindinių to priežasčių yra ta, jog jaunas žmogus susiduria su per daug ilgu laiko tarpu kai gali pasinaudoti aktyviąja rinkimų teise, t.y. teise rinkti kitus, bet negali pasinaudoti pasyviąja, t.y. būti išrinktas pats. Daugumoje ES valstybių tokių drastiškų skirtumų tarp šių dviejų teisių nėra.
Tauta nusprendžia kas yra patyręs, subrendęs ir kompetentingas ją atstovauti. Taikydami aukštą pasyviosios rinkimų teisės amžiaus cenzą mes apribojame tautos pasirinkimo teisę. LSDJS palaiko mintį, kad negali būti atotrūkio tarp pasyvios ir aktyvios rinkimų teisių ir kviečia Lietuvos socialdemokratų partijos frakciją Seime palaikyti šį siūlymą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kur eina karavanas?6
Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...
-
Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?3
1950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse3
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...