Quantcast

Medžių kirtimas Mingėje – ciniškiausias nusikaltimas

Lietuvos gamtosaugoje siaučiant teisiniam nihilizmui, įvairiausi pažeidimai ir nusikaltimai mūsų visuomenės nebelabai stebina.

Vis tik vieno įdomiausių šalies kaimų – Mingės – tragedija mažai ką paliks abejingu.

Tai vienas ciniškiausių pastarojo meto nusikaltimų, kai unikali Lietuvos vieta buvo bėgėdiškai ir negrįžtamai nusiaubiama. Iškirsta apie 150 medžių Minijos pakrantėje, nepataisomai sunaikinta unikali „lietuviškos Venecijos“ atmosfera. Tam, kad spėti įsisavinti ES skirtas lėšas (tikrai ne mūsų kultūrinio ir gamtinio paveldo naikinimui). Gudriai pasinaudoję spragomis teisės aktuose bei apsiginklavę vietinių valdininkų parašais ir palaiminimais „Šilutės polderiai“ lengvai pasijuto visagaliais. Ir štai galime drąsiai braukti Mingę iš Lietuvos kultūros paveldo sąrašo. Užtatai bus grįsti keliukai ir dviračių takas.

Kaip gali šalies piliečiai adekvačiai reaguoti į tokius nusikaltimus mums visiems? Ko gero, tik kreipdamiesi į valdžios institucijas, kad nusikaltėliai būtų nubausti simbolinėmis baudomis, kurias lengvai susimokės iš jau „įsisavintų“ ES lėšų.

Judėjimas „Už gamtą“ kreipiasi į šalies prezidentę D.Grybauskaitę ir kitus valstybės vadovus išsakyti vienareikšmišką požiūrį į panašius nusikaltimus tautai. Gal būt Mingės kaimo tragedija jiems pasirodys per menka, neverta dėmesio?

Judėjimas „Už gamtą“ konstatuoja visišką valdžios institucijų abejingumą panašiems nusikaltimams. Tik pasipiktinusi visuomenė gali priversti valdininkus ką nors daryti. Bet puikiai žinome, kad tai bus, kaip sako anglai „per vėlu ir per mažai“.

Mes jau daug kartų įsitikinome, kad einant tradiciniais keliais ir klystkeliais realiai ką nors padaryti ar pajudinti praktiškai neįmanoma.  Mingės tragedija verčia mus dar ir dar kartą kreiptis į Vyriausybę ir Seimą su tiesmukiškais klausimais. Kada bus svartomas ir priimtas valdininkų asmeninės atsakomybės įstatymas? Jei jis dabar egzistuotų (ir būtų pažangus) leidimą barbariškam aktui pasirašęs Kintų seniūnas turėtų būti teisiamas. O kur viešojo intereso gynimo įstatymas? Abu šie įstatymai, seniai galiojantys absoliučioje daugumoje Europos šalių, pas mus pamiršti. Nes giliai nenaudingi valdininkų armijai. Akivaizdu, kad tik tokių įstatymų priėmimas galėtų pažaboti gamtos ir kultūrinio paveldo naikintojų apetitus.

Kreipiamės į visus savo šalį mylinčius Lietuvos žmones. Nežiūrint sunkumų ir krizės, nežiūrint kad nelieka laiko ir energijos skirti dėmesio kitkam, negu rūpestis darbu ir šeimos išlaikymu, nepamirškite, kad po krizės gamtos beveik nebebus. Kai tauta apsnūsta nuo sunkumų, krizės nejaučianti visuomenės dalis tuo gudriai pasinaudoja. Įstatymų keitimui, kurie praeina nepastebėti ir yra akivaizdžiai skirti gražiausių Lietuvos vietų privatizavimui ir aptvėrimui. Panašių „lėšų įsisavinimo“ nusikaltimų, kurių vieno auka tapo Mingė, ramiam ciniškam vykdymui. Pavyzdžių aibė.

Judėjimas „Už gamtą“ kreipiasi į šalies vadovus pagaliau sukurti ir paskelbti rimtą Lietuvos gamtosauginės politikos planą ir pagrindines gaires. Tokį, kuriame, sutinkamai su ES prioritetais, gamta nebūtų, kaip dabar, nuvargusio nuomininko vietoje. Praranda gamta – prarandame mes visi.


Šiame straipsnyje: MingėKlaipėdos regionas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    4
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
Daugiau straipsnių