Po smurto Garliavoje lankiausi pas V. L. Kedžius bei teisėją N.Venckienę su prof. V. Landsbergio patarėju Andriumi Tučkumi. Buvo akivaizdu, kad mergaitė tuose namuose jaučiasi saugiai, buvo žvali, guvi, matėsi, kad prisirišusi prie senelių ir tetos. Ir jeigu kažkam, laikantis modernios vaiko teisių (?) mitologijos, atrodo, kad „vaikui su mama visada bus geriau“, tai reikia neužmiršti, kad kartais mamos išmeta savo vaikus į šiukšlių konteinerius arba paskandina...
Neturime galutinių įrodymų tvirtinti, kad toji konkreti mama linkėtų savo dukrai blogo, bet, kol išlieka lig šiol vykusių tyrimų nepašalinta šiurpi abejonė, būtų nusikalstamas absurdas grąžinti vaiką L. Stankūnaitei.
Sveiku protu nesuprantamos valstybės struktūrų pastangos netgi smurtu išplėšti vaiką iš jam įprastos aplinkos bei šeimos ir atiduoti nežinia kur - demonstruoja pavojingą neįgalumą daugelio rimtų įstaigų: teismų, vaiko teisių apsaugos, antstolių tarnybų, policijos. Tarsi visos institucijos yra, bet nei pavieniui, nei kaip visuma neveikia taip, kad mažas vaikas nebūtų kankinamas! Lieka vis mažiau abejonių, kad pribrendo visos teisinės sistemos liustracijos poreikis.
Neabejotinai protingiausia ir žmoniškiausia pozicija, kurią galėtume ginti, būtų - nelupti vaiko iš aplinkos, kurioje jis jau prigijo, netraumuoti jo nežinia kelintą kartą (vien tos nesibaigiančios pakartotinės apklausos ką reiškia vaiko psichikai. Tuo metu, kai brandžios teisinės sistemos šalyse pakanka vienos kompetentingos apklausos, o vaikas toliau nebeliečiamas, į visas suinteresuotas įstaigas keliauja pripažintų ekspertų pasirašyti tos vienos rimtos apklausos dokumentai). Bet kokie pokyčiai vaiko gyvenime turėtų vykti itin palaipsniui, geriems specialistams juos parengus, o ne kaip pagal specnazo komandą: „Imam!“
O motinai, jeigu ji dukrą taip myli, kaip teigia, turėtų būti sudarytos sąlygos reguliariai ją lankyti ir su ja matytis tuose namuose, kur vaikas gyvena. Bent jau kol bešališkas teismas (jeigu turime tokį?) pasakys, koks iš tikrųjų motinos vaidmuo pedofilijos byloje.
Dar viena mintis, kurią galėtume pasiūlyti visuomenei - tai Garliavos bendruomenės įvertinimas. Tie žmonės, kaimynai, budėję ir budintys prie mergaitės namų ne už atlygį, be jokio savanaudiško intereso, niekinami politikų, teisėsaugininkų, pravardžiuojami nesąžiningos žiniasklaidos - yra iš tiesų ryškiausias pastaraisiais metais lietuviško pilietiškumo pavyzdys.
Prezidentė, aukšti pareigūnai sykiais kartoja tą pilietiškumą kaip magišką formulę, o iš tikrųjų - štai jis, tas retai aplodismentais pasitinkamas, dažniau pašiepiamas autentiškas pilietiškumas - iš kurio kilo mūsų savanoriai, partizanai, pogrindžio savilaida, Sąjūdis. Net jei tie žmonės ko nors nežino ar kur nors klysta, jų esminė nuostata yra teisinga: jie neabejingi skriaudžiamo likimui, jiems ne vis vien, kas su mergaite toliau bus, ir jie asmeniškai, rizikuodami nemalonumais, tame dalyvauja.
Vokietijoje vyravusiame teisiniame mentalitete ir sovietų kariuomenėje valdžios ir teismų nutartys buvo „nesvarstomos, o vykdomos“ - kaip Dievo žodis iš dangaus. Istorijos ir žmonių teismas už tokį besąlygišką klusnumą nepagyrė. O lietuvių teisinė sąmonė, kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, laikosi tuo, kad esame linkę kvestionuoti bet kokių valdininkų ir institucijų nutartis, jeigu jaučiame, kad jos prieštarauja sąžinei ir sveikam protui. Joms priešintis, nepaklusti. Reikalauti jų pakeitimo - kaip andai dėl spaudos draudimo įstatymo. Ir tai yra Lietuvos stiprybė.
Laikydamiesi sąžinėje kalbančio aukštesnio įstatymo, prigimtinių vertybių įstatymo, vis iškildavome iš nugrimzdusių imperijų nuolaužų, gyvenusių ideologų sugalvotais bukais paragrafais... „Save the girl!“ („Išgelbėkit mergaitę!“) - analogišką pilietinį ir tautinį sąmoningumą, kuriuo tikrai galime pasidžiaugti, demonstruoja ir užsienio lietuvių bendruomenės, rengdamos piketus prie ambasadų užsienio šalyse. Šia prasme Garliava ne griauna valstybės teisinius pamatus, kaip kai kurie paviršutiniškai žvelgiantys juristai gąsdina, o juos stiprina. Žinoma, jeigu kuriama žmonėms tarnaujanti valstybė, o ne kažkoks mechaniškai veikiantis monstras.
Todėl nevyriausybinės organizacijos šiemet galėtų pasiūlyti Garliavos bendruomenę kokiam nors iškiliam apdovanojimui būtent už praktinio pilietiškumo itin ekstremaliomis sąlygomis įgyvendinimą. Arba galbūt net tokį apdovanojimą įsteigti. Prisimintinas gražus pavyzdys, kaip, susikruvinusiam Gorbačiovui skandalingai paskyrus Nobelio taikos premiją, norvegų tauta įsteigė alternatyvią premiją ir įteikė ją iš tiesų taikaus politinio išsivadavimo lyderiui - lietuvių laisvai išrinkto parlamento Pirmininkui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ugnis ir vanduo
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...
-
Šašo krapštymas6
Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...
-
Virtualybės tironija1
Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...
-
Mažu apsiginsim4
Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...