Gyveno sau žmonės harmonijoj su Gamta, žemę dirbo, gyvuliukus mylėjo, su Saule
kėlėsi, su ja ir gulė, vasaros metą siestą pramiegodavo. Bet atsirado balta varna, laiką skaičiuot užsimanė, laikrodį sugalvojo. Ir tada viskas ir prasidėjo: na, kodėl žemdirbys turi anksčiau keltis, jei inteligentas dar sau į ūsą pučia?

Tad 1784 metais tūlas B.Franklinas užsimanė vasarą tą laiką paankstint: "Te valstiečiai daugiau dirba!" Tik... per mažai tuomet  buvo tų laikrodžių, o ir to proceso valdyt buvo neįmanoma.

Bet prasidėjo I pasaulinis karas, visi suvaromi į karines gamyklas, bet elektros trūkumas, apšvietimui jos nepakanka ir pradedama kliedėt apie laiko persukimo ekonominį efektą.

Bet tai buvo tuomet, kai elektra būdavo naudojama tik apšvietimui, ir kažkiek - gamybai.

Liūdna, bet šis precedentas išliko ir tuomet, kai situacija kardinaliai pasikeitė: nors elektros generavimo pajėgumai išaugo, bet jos panaudojimas buity - irgi, tad energetinės krizės akivaizdoj kažkokie demagogai prisiminė karo laikus.

Žinia, demagogija - galingas instrumentas, tad ES tam pasidavė, nusprendė susidievint, imti laiką sukinėti.

Tik - populistinis tai sprendimas, nieko iš esmės nesprendžiantis: kiek vasarą anksčiau keliamės, tiek vėliau ir gulam, o ir apšvietimui dabar tiek mažai tenka elektros energijos, kad nėra ir ką kalbėt.

Na, aišku, vasarą saulelė anksčiau kelias, bet ir vėliau leidžias, tad: jei jau būt visai teisiems, reiktų ir rytą ankstint, ir vakarą vėlint, tuomet turėtume efektą. O žinant kad mūsų laikrodis per parą du kartus apsisuka taip parą dalindamas į dvi dalis, tikslinga būtų taip daryt: žiemos metą. Nakties dalis turėtų trukti 14 val. (dienai liktų 10 val), pavasarį ir rudenį para dalintųsi į lygias dalis, o štai vasarą naktis truktų 10 val., dienai palikdama 14 valandų!

Aišku, senieji laikrodžiai tam netiktų, bet elektroniniai... dar ne tą galima padaryti. Tik va: kada tokie laiko šuoliai turėtų vykti, ir ką tai mums reikštų (šiuo atveju ne tiek svarbu, kiek tokių šuolių būtų įteisinta)?

Pradėkim nuo to, kad kad pereinat į vasaros laiką, kažkur prapuola viena valanda.  
Pereinant į žiemos laiką - valanda susidubliuoja: ką reikš įrašas, kad atominio reaktoriaus sužadinimas prasidėjo 03:45, ir turėtų trukt ne daugiau 30 min? Traukiniai kely gali valandą prastovėt (prastovos nuostolį galima paskaičiuot),  bet kaip jiems valandą į priekį peršokt? Ką daryt transatlantiniam laineriui, išskridusiam dar žiemos laiku, bet turinčiam nusileist tuo metu, kai jame leidžiasi lėktuvas, skrendantis jau grynai pagal vasaros laiką???

Tai - vienas iš galimų katastrofų aspektas, bet pakalbėkim ir kitu aspektu: kada tą laikrodį sukti? Aišku, kad vidury dienos nepatogu: vienu atveju pietūs prailgėtų iki 2 valandų, kitu - jų išvis neliktų. Akivaizdu, kad laiką geriau keisti, kai visi miega.

Šiuo požiūriu gerai elgėsi Sovietų sąjunga, laiko keitimą numačiusi atlikti vidurnaktį, bet ES tą pasikeitimą nustūmusi į 3 val. nakties ("kai jau visa veikla aprimsta"), tik dar daugiau nesusipratimų įvedė.

Bet čia dar ne viskas - nepamirškim laiko zonų: kai Londone vidurnaktis, kitoj žemės pusėj - pats pietų metas, aišku, kad jiems ne laikas tą laiką kaitaliot.

Tačiau ir čia dar ne viskas: nepamirškim ir datos pasikeitimo linijos. Kada tą laiką keist - penktadienį, šeštadienį ar sekmadienį??? Akivaizdu, kad toks laiko kaitaliojimas kelioms dienoms visoje žemėje įveda visuotinę sumaištį.

Kalbame apie vasaros laiką, tik kada ta vasara prasideda??? Kada šiauriniame pusrutulyje žiema, pietiniame - vasara, kaip su visuotiniu laiku, kaip susikalbėt? O ir apie kokį vasaros laiką galima kalbėt amžinojo įšalo zonose, kur diena tęsiasi pusę metų?

Nereikia daryt to, kas absoliučiai beprasmiška, kas be begalinės anarchijos niekam nieko gero neduoda!

Mes - ne dievai, ir mes laiko atgal pasukt niekaip negalim. Tad -  palikim ramybėj tą laikrodį: nors jis ir mechaninis, bet Gamtos vis vien neapgausim.