Šiandien pasirodė straipsnis, kur skelbiama apie galimą Vyriausybės griūtį. Prognozuojama, kad gali keistis ministrai.

Štai kurių pavardės minimos: Ūkio ministerijai vadovaujantis Dainius Kreivys, aplinkos ministro portfelį turintis Gediminas Kazlauskas, vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, Kultūros ministerijos vadovas Remigijus Vilkaitis.

Tačiau opozicija galvoja apie interpeliaciją Andriui Kubiliui.

Iki šiol galvojama, kad Andrius Kubilius yra amžinas, nes neturi alternatyvos. Jis labai puikiai viską sudėliojo, išstūmė bet kokius galimus konkurentus, tad ir nesimato jokių alternatyvų.

Tačiau šiandien situacija yra labai sudėtinga. Krizė tik ateina. Pensininkams mažės pensijos. O pensininkai yra Tėvynės Sąjungos pagrindinis elektoratas. Jis nusivils ir nebalsuos už šią partiją. Žmonėms pabrangs elektra. Pakils produktų ir paslaugų kainos. O atlyginimai menksta, bedarbystė tik didėja. Formuojasi revoliucinė situacija. Tėvynės Sąjungai šiuo metu būti smaigalyje tikrai neapsimoka. Žymiai geriau, kad šį smūgį prisiimtų koks nors kitas žmogus.

Todėl yra logiška, kad galima galvoti apie premjero keitimą. Tai yra pačių konservatorių ir paties Andriaus Kubiliaus interesas. Juk jis turi galvoti apie savo politinę karjerą - juk yra jaunas žmogus.

Be to, prezidentei Daliai Grybauskaitei taip pat reikia atsakingų už šią susidariusią padėtį. Todėl ji, gelbėdama savo reitingus, gali pritarti vyriausybės pasikeitimui. Kol kas ji viešai palaiko premjerą Andrių Kubilių, bet kritikuoja užsienio reikalų ministrą Vygaudą Ušacką, neturi akies ir dėl kitų ministrų.

Ir gimsta planas: dabar Andrius Kubilius atsitraukia, pastatomas koks nors kitas žmogus į premjero postą, o po to, kai situacija pradeda gerėti, jis be jokių skrupulų išmetamas, į postą vėl sugrįžta Andrius Kubilius ir triumfuodamas pareiškia, kad jis išgelbėti tautą, jis vėl mažina mokesčius, kelia pensijas bei atlyginimus. Tauta juo susižavi ir jis vėl tampa populiarus bei mylimas. Rinkėjai balsuoja už Tėvynės Sąjungą. Scenarijus labai realus.

Štai kodėl gali premjeru tapti koks nors toliau stovintis žmogus. Reikalingas toks, kuris neturėtų rimtos politinės paramos, kad žinotų nuo ko priklausomas. Taip reikia tokio žmogaus, kuris išmanytų politinio žaidimo taisykles ir žinotų, kam jis turi būti dėkingas, kad sėdi tokiame poste. Taip pat reikalingas toks žmogus, kurio nebūtų gaila paaukoti.

Kas juo galėtų būti? G. Nausėda? Labai tinkama kandidatūra, tačiau sunku tikėtis, jog jis eis į šį postą. Kas dar? Ogi Geidminas Vagnorius. Jis kartu su „vienalietuvininkais“ neršia aplinkui. „Vienalietuvininkai“ įsiskaudinę, kad negauna jokio posto, kad jų niekas negerbia. Štai ir dabar turi savo premjerą. Vagnorius vis tiek supranta, kad visus svertus turi Seimas, kad jei norės, tai jį bet kada atstatydins. Todėl jis nesipyks su Tėvynės Sąjunga, o darys viską, ką jam lieps.

Atėjus metui, jis bus paaukotas ir išmestas. Ir niekam nebus jo gaila.

Tad man žiūrint į politinę realybę, toks variantas atrodo labai įtikinamas. Juk kodėl Vagnorius negali būti premjeru ir trečią kartą?