- Ona Balžekienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tūkstančiai aleksotiškių, daugelį metų visų miesto valdžių prašę duoti jiems ramybę ir iškelti iš šio gyvenamojo rajono sraigtasparnių bazę, kurį laiką gyveno naivia viltimi, jog jų balsas jau išgirstas.
Miesto ir šalies valdžia buvo pažadėjusi karinę malūnsparnių bazę iš Aleksoto iškelti į Karmėlavą. Žmonės tikėjosi galėsią pailsėti nuo daugelį metų juos kankinusio virš galvų kabančių malūnsparnių triukšmo. Tačiau visai neseniai paaiškėjo, jog tai buvo tik akių dūmimas – valdžia tyliai surezgė savą planą.
Vasario 15 dieną įvyko Kauno architektų ir urbanistų ekspertų tarybos (KAUET) posėdis, kuriame buvo pristatytas Karinių oro pajėgų aviacijos bazės pastato projektas. Manote, jog pastatas projektuojamas Karmėlavoje? Deja, ne Karmėlavoje, kaip vylėsi malūnsparnių triukšmo iškankinti aleksotiškiai, o konkrečioje vietoje -- visai šalia senosios bazės -- S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo teritorijoje, ant buvusių sovietinės karinės bazės pamatų!
Nesvarbu, jog dar neatlikta S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo panaudojimo galimybių studija, nediskutuota dėl šios vietos su kauniečiais. O kam diskutuoti, jog ir taip aišku, kad visi miestiečiai guls kryžiumi prieš šį pragaištingą planą.
Iki šiol nėra argumentacijos dėl malūnsparnių oro bazės pastato vietos pagrindimo, nėra poveikio aplinkai įvertinimo – ar bazė nekenks aplinkai. Daugiau nei keista tai, kad Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas išdavė raštą, kad toks įvertinimas nebūtinas! Ko gero todėl, kad numatyta bazės vieta yra dar arčiau miesto centro ir visai šalia tankiau apgyvendintų rajonų…
Iki šiol nepatvirtintas ir specialusis planas, o be jo bazės neįkursi.
Nors dėl šio objekto kyla gausybė klausimų, tačiau kažkam jau dabar labai aišku, kur stovės oro pajėgų bazės pastatas, kad Kaune nėra geresnės vietos karinei oro pajėgų aviacijos bazei, nei prie pat miesto centro ir gyvenamų rajonų esančiame legendiniame, taip akylai paveldosaugininkų nuo žmonių saugomame S. Dariaus ir S.Girėno aerodrome.
Esu tikra, jog nuo kauniečių slepiamas malūnsparnių bazės iškėlimo planas – nauja intervenciją į S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą.
Tai bent problemos sprendimas – iškelti pragariško triukšmo šaltinį du, ar NET tris kilometrus nuo dabartinės vietos!
Kokie vis dėlto mes turtingi, kad už mūsų mokesčių mokėtojų pinigus nusiperkame daugiau triukšmo ir užterštumo arčiau miesto centro.
Jei rimtai, tai perkeldami karinių oro pajėgų aviacijos bazę į S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo teritoriją, mes bloginame ekologines ir miesto saugumo sąlygas ne tik Aleksoto gyventojams, bet ir platesniam kauniečių ratui.
S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas daugeliui lietuvių yra šventa vieta, juk ten buvo laukiama parskrendančių Atlanto nugalėtojų. Sovietmečiu ten veikė civilinis oro uostas, iš kurio nė viena kauniečių karta skraidė ilsėtis į Palangą.
Gerinant ekologines ir miesto saugumo sąlygas, 1988 metais civilinis oro uostas iš Aleksoto buvo perkeltas į Karmėlavą. 1990 m. senojo Kauno oro uosto civilinės aviacijos pastatai perduoti Lietuvos aviacijos muziejui.
Šiandien S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo teritorija užima apie 200 ha teritoriją. Daugau kaip pusė tos teritorijos įvairiais istorijos tarpsniais buvo apstatyta Vokietijos ir Sovietų sąjungos karininių struktūrų pastatais.
Kyla klausimas -- kodėl, prisidengdami mūsų narsuolių S.Dariaus ir S.Girėno vardais, norime karinių oro pajėgų aviacijos bazę kelti ant buvusių Sovietų armijos malūnsparnių bazės pamatų?
Kodėl taip bijom ir nenorime dalies aerodromo teritorijos skirti žmonių poilsiui, sportui, kultūrai? Daugiau nei naiviai skamba kai kurių politikų lozungai, neva atidavus dalį aerodromo aleksotiškių ir visų kauniečių poilsiui bus sunaikintas S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas.
O gal iš tiesų manome, kad S.Dariaus ir S.Girėno atminimą geriau garsins malūnsparnių gausmas, o ne žmonių, vaikų keliamas juokas ir džiaugsmas?
Gal šalies valdžia, perkėlusi malūnsparnių bazę į S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą, ten pastatys stebuklingą japonišką triukšmo gaudyklę, kuri malūnsparnių bei lėktuvų keliamą triukšmą pavers šilumos energiją, o tada bus galima pigiai apšildyti kauniečių butus?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Desalomėjizacija – būtina9
Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...
-
Kandidatų godos
12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...
-
Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės1
Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...
-
Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...
-
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...
-
Dresūros mokykla4
Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...
-
Pravieniškių choras – be solisto9
Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...
-
Nekantriųjų karta5
Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...
-
Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė3
Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...
-
E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...