- Simonas Kairys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paklaustas apie Kauno ypatumus, dažnas nesunkiai atsimins kažkur girdėjęs, jog Santakoje įsikūrusiame mieste daug universitetų, mokslo įstaigų. Kaune gausu akademinio jaunimo, miesto geografinė padėtis sąlygoja puikų logistikos potencialą, o miestiečiai čia išdidūs, pilietiški, besididžiuojantys Laikinosios sostinės atmintimi. Tiesa, skaitytojas, matyt, iškart pagalvojo apie Marso kraterius primenančias miesto gatves, tačiau šį kartą – ne apie tai.
Studentija sudaro ženklią miesto bendruomenės dalį. Statistika rodo, kad moksleivių Kaune mažėja, 19-20 metų jaunuolių skaičius sparčiai išauga, o po to gyventojų skaičiaus kreivė krenta žemyn. Kaunas pritraukia iš kitų miestų daug studentų, kurie iš esmės atstato pusiausvyrą bendruomenėje, kai tuo pat metu Kaune gimusių moksleivių skaičius drastiškai mažėja. Po studijų jaunimas paprasčiausiai dingsta iš Kauno. Emigracijos kryptys įvairios: užsienis, Vilnius ar net Kauno rajonas. Kaunas netenka potencialios viduriniosios klasės, kurios egzistavimas ypač susijęs su miesto gerove, o šios problemos nesprendimas – uždelsto veikimo bomba.
Pavydžiai žvelgiame į Vilnių, kur jaunimo skaičius auga. Natūralu, jog sostinės trauka didelė, tačiau turime pagaliau suprasti, jog kovoja ne Vilniaus ir Kauno miestų aukštosios mokyklos, o patys miestai konkuruoja tarpusavyje. Studentai renkasi ne VU ar VDU, ne VGTU ar KTU, o Vilnių ar Kauną.
Kaunas turi sutelkti politikus, akademikus, verslo bendruomenę sunkiai konkurencinei kovai su sostine. Kauno miestas yra patrauklus, nes jį patogu pasiekti, čia nėra automobilių spūsčių, pigesnis pragyvenimas. Kaune puikios laisvalaikio leidimo sąlygos. Visa tai tinka jaunimui, tik reikia patraukliai pateikti miesto privalumus.
Neramina ir studijas baigusių, Kaune įsitvirtinusių jaunų šeimų kėlimasis į Kauno rajoną. Kaune užmiršta urbanistinė plėtra. Kol kauniečiai pokštavo su įvairiais merais, Vilnius plėtėsi, atsirado naujos statybos rajonai. Kaune vyrauja chaotiška plėtra, kuomet sovietinių daugiabučių masyve įterpiamas šiuolaikiškas daugiabutis, o tokia gyvenamoji vieta nei patraukli, nei patogi. Natūralu, kad vaizdingos Kauno rajono apylinkės kur kas patrauklesnės. Žmonių judėjimo kryptį į Kauno rajoną turi pakeisti patrauklesnis teritorijų planavimas pačiame mieste, juolab, kad vietos yra pakankamai. Laikas vėl imtis iniciatyvų prisijungti dalį Kauno rajono teritorijų, kurios seniai tapusios miesto dalimi.
Kaunas dažnai vaizduojamas kaip konservatyviausias Lietuvos miestas, tačiau aš tuo abejoju. Vien studentų skaičius mieste rodo, kad Kaunas pretenduoja į liberaliausio miesto titulą. Ar gali jaustis visaverčiu bendruomenės nariu, jei gyveni mieste, naudojiesi jo infrastruktūra, bręsti jame kaip asmenybė, gal čia net kuri šeimą, o negali išreikšti savo nuomonės pačiu paprasčiausiu būdu- balsuodamas savivaldybių tarybų rinkimuose? Taip, balsuoti galima bet kur, tačiau dėl įstatymų netobulumo balsas nueina ne į tą miestą, kuriame gyveni, o į tą, kuriame esi deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Praeina nemažai laiko, kol, baigęs studijas, įsitvirtindamas mieste, jaunuolis įsigyja nuosavą būstą,- iki tol jis yra priklausomas nuo kitų asmenų malonės.
Vienintelis Vytauto Didžiojo universitetas prieš Seimo rinkimus prakalbo apie galimybę deklaruoti gyvenamąją vietą universiteto bendrabučiuose, nors Seimo rinkimuose tai nėra ypač aktualu. Universitetai, kitos mokslo įstaigos galėtų ne tik leisti, bet ir skatinti studentus deklaruoti gyvenamąją vietą bendrabučiuose ar kitose mokslo įstaigai priklausančiose objektuose. Svarbu, jog žmogus galėtų prisidėti prie miesto gyvenimo bent balsuodamas už politikus to miesto, kuriame jis gyvena.
Akademinio miesto sąvoka turi būti ne deklaruojama, o realizuojama. Kaune nepasilieka darbingiausio amžiaus jauni žmonės, galintys kurti miesto gerovę. Tam, kad jaunimas pasiliktų, Kaunas turi būti patrauklus, patogus gyventi miestas, kuriame suteikiamos geros sąlygos kurti darbo vietas. Laiku neįvertinta problema po kelių dešimtmečių turės skaudžių pasekmių. Ne veltui sakoma: jaunimas – mūsų visų ateitis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?3
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo2
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...