Quantcast

Garliavos įvykiai: policija mums šlykščiai meluoja. Valstybė – irgi

Man regis, Garliavoje siautėjo „Omonas“.  Tokių vaizdų, kokius dabar stebime žiūrėdami vaizdo įrašus ir nuotraukas iš Klonio gatvės, Lietuva nematė nuo Sausio 13-osios.

Užlaužtos rankos,  ašaros, duženos. Pratisas bejėgio vaiko riksmas. Žiūrėkite vaizdo įrašus – tai garsiai klykia maža mergaitė,  ankstų rytą prievarta išplėšta iš  lovelės. Ją, rėkiančią,  neša kojomis į priekį – kaip grobį. Viena iš nešėjų – jos motina Laimutė Stankūnaitė. Kitas nešikas – jos advokatas Gintaras Černiauskas. Nešikų porelė saugoma gausių ginkluotų pajėgų.  

Suėmimai, asfaltu velkami žmonės. Siaubas žmonių akyse. Paruošta policijos amunicija, kaip dorotis su savo piliečiais – ašarinės dujos, guminės lazdos ir kulkos, elektrošoko prietaisai. Galbūt ir tikros kulkos. Manau, kad tai labai realu. Ar būtų, „esant reikalui“, specialiosios pajėgos šaudžiusi į savo piliečius? Manau, būtų.

Tikiu, kad Lietuvoje nuo šiol  įmanomas pats kruviniausias scenarijus.  Nes šį rytą žlugo mano ir daugelio Lietuvos žmonių tikėjimas, kad gyvename toje Lietuvoje, kurią gynėme Sausio 13-ąją. Tos Lietuvos nebėra. Mes gyvename „Omono“ papročių, represijų, prievartos  valstybėje. Šalyje, kurioje meluojama tautai – bukai, ciniškai, net nemirktelėjus.

„Policijos departamentas informavo, kad perduodant mergaitę motinai Laimutei Stankūnaitei, policijos pareigūnai elgėsi teisėtai ir jokių pažeidimų nepadarė“ – melas. Rėkiantis vaikas išplėštas, nepanaudojus prievartos?  

„Mergaitės atžvilgiu policijos pareigūnai prievartinių veiksmų neatliko“, „Po perdavimo mergaitė jaučiasi ramiai“ – melas. Jį mums, nelyginant kitados „Kaspervizija“, pumpuoja ne okupantų ruporas, bet nepriklausomos Lietuvos oficialios struktūros.

Net neklausiu, kodėl taip atkakliai, pasitelkiant visus lojalios žiniasklaidos ruporus, buvo forsuojamas mergaitės paėmimas nelaukiant pedofilijos bylos baigties. Šį klausimą kėlė visi padorūs Lietuvos žmonės – ir kunigai, ir šalį garsinantys menininkai, ir kai kurie teisininkai bei politikai, ir paprasti piliečiai. Vietoj atsakymo Lietuva sulaukė represijų, prievartos, paleistos melo mašinos.

Šį rytą, mano akimis, Lietuvoje įvyko tikėjimo teisingumu, demokratija,  žmogaus teisėmis laidotuvės.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Mama

Mama portretas
Kauno diena,aciu jums! Nors tuoj bus istrinta garantuoju.

Siaubas

Siaubas portretas
Kauno diena iš vis išprotėjo... ar galima žaisti su proto trukūmų turinčiai žmonėmis ?

va taip

va taip portretas
Kas graziause prezidentas sedi krumuose ausis suglaudes ,bijo prasizioti ,tai dar yrodo kad mafijozine teisesauga valdo viska net prezidentas bijo
VISI KOMENTARAI 131

Galerijos

  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    8
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

  • Šašo krapštymas
    Šašo krapštymas

    Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...

    6
  • Virtualybės tironija
    Virtualybės tironija

    Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...

    1
Daugiau straipsnių