Quantcast

E.Jurkevičius: negalima diskriminuoti priekrantės žvejų

Stebina kai kurių parlamentarų atsainus požiūris į įstatymų leidybą. Parlamente įregistruotas teisės akto pataisų projektas, kurį patvirtinus būtų sužlugdyta viena iš smulkaus verslo rūšių, turinti Lietuvoje šimtametes tradicijas, leidžianti pragyventi porai šimtų šeimų.

Seime užregistruotomis Žuvininkystės įstatymo pataisomis numatoma uždrausti verslinę žvejybą Baltijos jūros priekrantėje 500 m nuo jūros kranto linijos ir 3 km spinduliu nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molų galų.

Įstatymo pakeitimo iniciatoriai iš pirmo žvilgsnio atrodytų siekia labai svarbaus aplinkosaugai tikslo – Baltijos jūros apsaugoti žuvies išteklius ir juos gausinti.

Tačiau siūlomi Žuvininkystės įstatymo pakeitimai niekaip nepagerins žuvies išteklių apsaugos ir gausinimo. Jau ir dabar Baltijos jūros priekrantėje verslinė žvejyba dėl daugybės galiojančių draudimų ir nepalankaus klimato vykdoma nedažnai.

Priekrantėje 500 metrų zonoje neneršia jokios verslinės žuvys ir jos mailius niekada nėra gaudomas. Dėl pakeistos jūros vartų molų konfigūracijos ir jų pailginimo pasikeitė žuvų migracija ir verslinės žuvys priekrantėje nebesilaiko. Galiojančios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto saugios laivybos taisyklės draudžia žvejybą 500 metrų spinduliu nuo uosto vartų.

Priekrantės žvejybos versle pasiliko daugiausia nedidelės įmonės žvejojančios praeives žuvis: stintas, strimeles specialiomis gaudyklėmis. Šie įrankiai yra brangūs ir daugelis įmonių ėmė kreditus, planuodami ilgalaikes investicijas. Tačiau priėmus įstatymo pataisas, apie porą šimtų Baltijos jūros priekrantės žvejų liktų be darbo. Tačiau Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų nacionalinis strateginis planas numato plėtoti žvejybą Baltijos jūros priekrantėje, bei didinti jos konkurencingumą.

Todėl Seime įregistruotas Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektas neatitinka ilgalaikės Lietuvos žuvininkystės strategijos ir prieštarauja jai. Nenumatytas sužlugdyto verslo kompensavimo mechanizmas.

Aš, kaip Klaipėdoje išrinktas Seimo narys, laikau savo pareiga įtikinti kolegas, kad toks Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektas būtų atmestas, nes prieštarauja priekrantės žvejų interesams, žlugdo smulkų verslą ir neatitinka mūsų valstybės strateginių tikslų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    9
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių