- Kauno miesto tarybos narys Stasys Buškevičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo narių Onos Valiukevičiūtės ir Rimantės Šalaševičiūtės pasiūlytos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos sukėlė tikrą pasipiktinimo audrą visuomenėje. Iš pirmo žvilgsnio, įstatymo pataisų tikslas yra teisingas – apsaugoti nuo vaikus nuo smurto šeimoje. Šalyje, kurioje daug vaikų gyvena probleminėse šeimose ir kasdien patiria fizines bei dvasines kančias, tokios įstatymo pataisos, atrodo, yra būtinos.
Tačiau liaudis sako, kad „gerais norais kelias į pragarą grįstas“. Įstatymo pataisos, atmetus atvejus kada jos išties pasitarnaus vaikų apsaugai nuo smurto, gyvenimą pragaru paversti gali ne vienai padoriai šeimai. Pakoreguotas įstatymas sukurs valstybinės prievartos mechanizmą, kuriuo manipuliuodamos valstybinės institucijos (kuriose pasitaiko korupcijos ir piktnaudžiavimo tarnyba atvejų) turės galimybę grubiai kištis į asmeninį šeimos gyvenimą ir vaiko auklėjimo procesą, taip pažeisdamos tėvų teises. Visais laikais šeima buvo svarbiausia valstybės ląstele, kurioje augo ir buvo ugdomi valstybės piliečiai. Kiekvienai valstybei privalu remti šeimas, visokeriopai joms padėti, kadangi tvirta šeima – visos valstybės atrama.
Tačiau šiuo atveju valstybė vietoj pagalbos rankos imasi vaidmens, kuris paprastai yra tėvų pareiga: biurokratinės institucijos spręs, ar vaikas yra tinkamai auklėjamas. Jeigu joms pasirodys kad netinkamai, vaikas iš šeimos galės būti atimtas.
Įstatymo pataisose numatytas smurto apibrėžimas yra labai platus, jis apima net emocinę ir psichologinę prievartą, todėl peršasi logiška išvada, kad biurokratai, remdamiesi įstatymu (kuris taip pat numato galimybę atitinkamoms tarnyboms iš „smurtaujančios“ šeimos nedelsiant paimti vaiką), gali nuspręsti atimti vaiką net iš tų tėvų, kurie...bara savo atžalas. Pavyzdžių, kad panašiu įstatymu valstybės institucijos piktnaudžiauja yra apstu kitose valstybėse, kaip pavyzdžiui, garsiai nuskambėjusi vaikų „konfiskavimo“ iš lietuvės motinos istorija Norvegijoje.
Toks įstatymas nė iš tolo neprimena idealizuojamų demokratijos principų, savo prigimtimi jis yra artimesnis totalitariniams režimams, kurie represijomis siekia visiškos piliečių kontrolės. Dabar lietuvių šeimos gali susidurti su milžinišku pavojumi, kad valstybė taps ne globojančia, o šeimas griaunančia sistema. Visuomenė turi teisę ir pareigą priešintis tokios sistemos sukūrimui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...