Quantcast

Zoologai sunerimę: smarkiai mažėja varliagyvių

Per kelis pastaruosius dešimtmečius smarkiai sumažėjo varliagyvių populiacija ir tai kelia didelę grėsmę visai pasaulio biologinei įvairovei – tokie teiginiai šiomis dienomis mirga užsienio spaudoje. Zoologai sunerimę, kad kalbant apie gyvūnų apsaugą šios rūšys dažnai yra pamirštos ar net ignoruojamos. Nors dabar labiau susirūpinta varliagyvių išsaugojimu, vien tik mokslininkų pastangų nepakanka: atrodo, tik stebuklas gali sustabdyti nenumaldomą varliagyvių populiacijos mažėjimą.

Daugybė varliagyvių rūšių atsidūrė ties išnykimo riba. Varliagyvių skaičius sparčiai mažėja įvairiausiuose pasaulio kampeliuose ir net mokslininkai negali atsakyti į klausimą, kokios šio reiškinio priežastys. Mokslininkai mano, kad toks spartus varliagyvių nykimas gali būti artėjančios katastrofos ženklas. Jei varliagyvių populiacija visiškai išnyktų, tai turėtų labai rimtų pasekmių visai planetos ekosistemai. Dabartinis nykimo greitis stebina ir kelia nerimą: jis jau 200 kartų viršija įprastinę normą.

Manoma, kad vienos nykimo priežasties nėra – jį lemia daugybė veiksnių. Kiekvienas iš jų atskirai paėmus nėra toks pavojingas, tačiau veikdami kartu jie gali tapti nemaža grėsme. Varliagyvių gyvenamųjų vietų naikinimas, aplinkos užterštumas, grobuonys, invazinės rūšys, ligos ir, aišku, klimato kaita gali būti tarp veiksnių, keliančių grėsmę varliagyvių išlikimui.

Per pastaruosius šimtmečius mūsų planeta smarkiai pasikeitė – naujos technologijos, didėjantis gyventojų skaičius, kintantis požiūris į aplinką privertė daugybę ekosistemos rūšių prisitaikyti prie neišvengiamų pokyčių. Atrodo, kad varliagyviams prisitaikyti sekasi sunkiai. Zoologai teigia, kad varliagyviams prisitaikyti prie pokyčių yra net dvigubai sunkiau nei kitoms rūšims, mat dėl šių gyvūnų odos ypatumų oro bei vandens tarša juos veikia daug intensyviau.

Aplinkos ministerijos biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialisto Selemono Paltanavičiaus teigimu, varliagyvių nykimo tendencijos Europoje stebimos jau kelis dešimtmečius. Paklaustas, ar ši problema aktuali ir Lietuvoje, S. Paltanavičius tai paneigė.

„Tokį procesą Lietuvoje buvo galima stebėti apie 1985 metus iki 1990-ųjų. Kai vandens telkiniai gaudavo daug kalkių, nes laukai buvo kalkinami žiemos pabaigoje. Kodėl tai buvo taip pavojinga? Nes tirpsmo metu teršalai iškart nutekėdavo į kūdras, tvenkinėlius. Iškart keitėsi vandens cheminė struktūra, o visų varlių ir varliagyvių, pvz., tritonų, ikreliams nors ir pats mažiausias pasikeitimas yra pražūtingas“, – sakė S. Paltanavičius.

Pasak jo, antra svarbi nykimo priežastis yra ta, kad pavasarį, kai laukuose dar būdavo įšalas, jie buvo labai aktyviai tręšiami. Dabar cheminė tarša yra labiau subalansuota. „Labai svarbi priežastis, kad visos tos medžiagos yra gana brangios, todėl tręšiama saikingai“, – pabrėžė pašnekovas.

S. Paltanavičiaus manymu sąlygos varliagyviams daugintis Lietuvoje yra pakankamai geros. Mat jiems labiausiai tinka ne ežerai, bet būtent vidury laukų prie sodybų, soduose esantys maži tvenkinėliai, kūdros. Atnaujinant poilsiavietes jos tampa būtinu atributu. Be to, varliagyviams palankūs ir seklūs, greitai įšylantys, maži vandens telkiniai, susidarantys nedirbamuose laukuose.

Tuo tarpu Europoje padėtis nėra džiuginanti. „Pamenu, pietinėje Švedijoje, kur lankėmės dar 1990 metais, pievose buvo sunku pamatyti varliagyvių ar vabzdžių. Tas pats Vokietijoje, daugelyje labai aktyviai trąšas naudojančių regionų, – pasakojo S. Paltanavičius. – Pačią didžiausią žalą varliagyviams padarė pokaryje naudoti preparatai, nes tada nežinota, kad jie tokie pavojingi, agresyvūs. O svarbiausia, kad tas poveikis išlieka. Jei jau vieną kartą buvo panaudoti, tai visai įmanoma, kad dirvožemio sluoksniuose tarša gali būti išlikusi iki šių dienų ir daro poveikį varliagyvių populiacijoms“.

Specialistas prisiminė, kad jam teko Vokietijoje stebėti zoologų pastangas išsaugoti varliagyvius. „Pavyzdžiui, prie kelių įrengiamos varliagyvius saugančios užtvaros. Tai labai šaunu, bet pačių varliagyvių dėl intensyvios taršos jau beveik nėra”, – sakė S. Paltanavičius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Taigi

Taigi portretas
Lietuvoje taip pat varlių daug mažiau nei prieš kelis dešimtmečius,užtat kiek gandrų,kiek gervių,kurių anksčiau visai nesigirdėjo.

Lietuva

Lietuva portretas
O man atrodo, kad cia prancuzu - varliaedziu darbas:)
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių