- ekoredakcija.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per kelis pastaruosius dešimtmečius smarkiai sumažėjo varliagyvių populiacija ir tai kelia didelę grėsmę visai pasaulio biologinei įvairovei – tokie teiginiai šiomis dienomis mirga užsienio spaudoje. Zoologai sunerimę, kad kalbant apie gyvūnų apsaugą šios rūšys dažnai yra pamirštos ar net ignoruojamos. Nors dabar labiau susirūpinta varliagyvių išsaugojimu, vien tik mokslininkų pastangų nepakanka: atrodo, tik stebuklas gali sustabdyti nenumaldomą varliagyvių populiacijos mažėjimą.
Daugybė varliagyvių rūšių atsidūrė ties išnykimo riba. Varliagyvių skaičius sparčiai mažėja įvairiausiuose pasaulio kampeliuose ir net mokslininkai negali atsakyti į klausimą, kokios šio reiškinio priežastys. Mokslininkai mano, kad toks spartus varliagyvių nykimas gali būti artėjančios katastrofos ženklas. Jei varliagyvių populiacija visiškai išnyktų, tai turėtų labai rimtų pasekmių visai planetos ekosistemai. Dabartinis nykimo greitis stebina ir kelia nerimą: jis jau 200 kartų viršija įprastinę normą.
Manoma, kad vienos nykimo priežasties nėra – jį lemia daugybė veiksnių. Kiekvienas iš jų atskirai paėmus nėra toks pavojingas, tačiau veikdami kartu jie gali tapti nemaža grėsme. Varliagyvių gyvenamųjų vietų naikinimas, aplinkos užterštumas, grobuonys, invazinės rūšys, ligos ir, aišku, klimato kaita gali būti tarp veiksnių, keliančių grėsmę varliagyvių išlikimui.
Per pastaruosius šimtmečius mūsų planeta smarkiai pasikeitė – naujos technologijos, didėjantis gyventojų skaičius, kintantis požiūris į aplinką privertė daugybę ekosistemos rūšių prisitaikyti prie neišvengiamų pokyčių. Atrodo, kad varliagyviams prisitaikyti sekasi sunkiai. Zoologai teigia, kad varliagyviams prisitaikyti prie pokyčių yra net dvigubai sunkiau nei kitoms rūšims, mat dėl šių gyvūnų odos ypatumų oro bei vandens tarša juos veikia daug intensyviau.
Aplinkos ministerijos biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialisto Selemono Paltanavičiaus teigimu, varliagyvių nykimo tendencijos Europoje stebimos jau kelis dešimtmečius. Paklaustas, ar ši problema aktuali ir Lietuvoje, S. Paltanavičius tai paneigė.
„Tokį procesą Lietuvoje buvo galima stebėti apie 1985 metus iki 1990-ųjų. Kai vandens telkiniai gaudavo daug kalkių, nes laukai buvo kalkinami žiemos pabaigoje. Kodėl tai buvo taip pavojinga? Nes tirpsmo metu teršalai iškart nutekėdavo į kūdras, tvenkinėlius. Iškart keitėsi vandens cheminė struktūra, o visų varlių ir varliagyvių, pvz., tritonų, ikreliams nors ir pats mažiausias pasikeitimas yra pražūtingas“, – sakė S. Paltanavičius.
Pasak jo, antra svarbi nykimo priežastis yra ta, kad pavasarį, kai laukuose dar būdavo įšalas, jie buvo labai aktyviai tręšiami. Dabar cheminė tarša yra labiau subalansuota. „Labai svarbi priežastis, kad visos tos medžiagos yra gana brangios, todėl tręšiama saikingai“, – pabrėžė pašnekovas.
S. Paltanavičiaus manymu sąlygos varliagyviams daugintis Lietuvoje yra pakankamai geros. Mat jiems labiausiai tinka ne ežerai, bet būtent vidury laukų prie sodybų, soduose esantys maži tvenkinėliai, kūdros. Atnaujinant poilsiavietes jos tampa būtinu atributu. Be to, varliagyviams palankūs ir seklūs, greitai įšylantys, maži vandens telkiniai, susidarantys nedirbamuose laukuose.
Tuo tarpu Europoje padėtis nėra džiuginanti. „Pamenu, pietinėje Švedijoje, kur lankėmės dar 1990 metais, pievose buvo sunku pamatyti varliagyvių ar vabzdžių. Tas pats Vokietijoje, daugelyje labai aktyviai trąšas naudojančių regionų, – pasakojo S. Paltanavičius. – Pačią didžiausią žalą varliagyviams padarė pokaryje naudoti preparatai, nes tada nežinota, kad jie tokie pavojingi, agresyvūs. O svarbiausia, kad tas poveikis išlieka. Jei jau vieną kartą buvo panaudoti, tai visai įmanoma, kad dirvožemio sluoksniuose tarša gali būti išlikusi iki šių dienų ir daro poveikį varliagyvių populiacijoms“.
Specialistas prisiminė, kad jam teko Vokietijoje stebėti zoologų pastangas išsaugoti varliagyvius. „Pavyzdžiui, prie kelių įrengiamos varliagyvius saugančios užtvaros. Tai labai šaunu, bet pačių varliagyvių dėl intensyvios taršos jau beveik nėra”, – sakė S. Paltanavičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai29
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Parduotuvėse – atspausdinti patiekalai: ateityje tokio maisto atsiras vis daugiau31
Lietuvoje viename didžiųjų prekybos centrų jau galima įsigyti to, ką dauguma iš mūsų regėjome tik televizoriaus ekrane, – 3D spausdintuvu atspausdinto maisto. Šįkart konkrečiai lašišos. ...
-
CERN Baltijos šalių grupės vadove paskirta KTU mokslininkė B. Abakevičienė
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) įvykusiame kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės susitikime jo vadove vienbalsiai išrinkta Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Brigita A...
-
Medicina tobulėja: melanomą atpažins ir per nuotrauką1
Medikams pastebint, kad odos ligų ir alergijų daugėja, mokslininkai sugalvojo, kaip užkirsti tam kelią taikant ankstyvą diagnostiką. ...
-
Rusų erdvėlaivis „Sojuz“ prisijungė prie TKS
Rusų erdvėlaivis „Sojuz MS-25“ pirmadienį sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS), praėjus keturioms dienoms po to, kai jo startas buvo atidėtas dėl techninės problemos, pranešė Rusijos kosmoso agentūra &bd...
-
Ėmėsi misijos veisti koralus laboratorijoje: ar tai išgelbės nuo išnykimo?
Ką turi bendro koralai prie Maldyvų, Indijos vandenyne, ir ūkanota Jungtinė Karalystė? Britų mokslininkai, užsidarę laboratorijose, pradėjo novatorišką veisimo programą – bandys išsaugoti koralus. Augins naujus vietoje tų, kurie...
-
Ispanijoje sustabdyta „Telegram“ veikla2
Vienas Ispanijos teisėjas nurodė sustabdyti internetinių pranešimų siuntimo paslaugą „Telegram“. Teisėjas nagrinėja transliuotojų iškeltą bylą dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo. Viena vartotojų grupė sukritikavo jo...
-
„Roskosmos“: pirmoji baltarusių kosmonautė rusų erdvėlaiviu išskrido į TKS4
Pirmoji baltarusių kosmonautė Marina Vasilevskaja rusų erdvėlaiviu „Sojuz“ šeštadienį sėkmingai išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“. ...
-
Būna ir taip: muzikos kūrėjui teko ginčytis su dirbtiniu intelektu3
Kad jau dirbtinis intelektas (DI) kuria dainas ir vaizdo klipus, kodėl jam neleidus sugalvoti ir klausimų. Pokalbis su dirbtinį intelektą muzikoje įvaldžiusiu Luku Keraičiu, kuris atsakinėjo į išties originalius, netikėtus DI klausimus. ...
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...