Quantcast

Telepatija virsta realybe: smegenų aktyvumą įmanoma paversti į kalbą

Atlikę seriją eksperimentų, mokslininkai priėjo išvadą, jog iš smegenų aktyvumo, kuris atsiranda mintyse dėliojant sakinius, įmanoma atkurti kalbą. Paaiškėjo, jog galvos smegenyse esančių kalbos centrų aktyvumas yra analogiškas – nepriklausomai nuo to, ar sakinį mes girdime, ar jį tik įsivaizduojame mintyse. Tai reiškia, jog mūsų mintys iš principo gali būti nuskaitytos ir perduotos pasauliui net ir neprabylant. Fizikos profesoriaus Stiveno Hokingo (Stephen Hawking) ir panašaus likimo paralyžuotų žmonių atveju ši naujiena – tiesiog neįtikėtina. Tiesa, kartu tai reikštų galimybę, jog mūsų minčių galės klausytis kiti asmenys. Arba... kitų mintis galėsime girdėti mes patys?

Neišvengiamą etinį ir moralinį disputą kol kas palikime nuošalyje. Tačiau pamėginti įsigilinti į mokslininkų atradimą – verta.

„Įsivaizduokite pianistą, kuris stebi, kaip be garso grojama fortepijonu, - siūlo Brajanas Paslis (Brian Pasley) iš Kalifornijos universiteto Berkelyje (JAV). – Jei pianistas televizijos ekrane be garso matytų, kurie klavišai spaudomi, jis sugebėtų įsivaizduoti (mintyse girdėti), kokia muzika skamba, nes jis iš rankų judesių gali suprasti, kokiomis natomis ir maždaug kas grojama.“ B. Paslis su kolegomis kažką panašaus nuveikė su smegenų bangomis – tyrėjai sužymėjo nervines sritis pagal šių atsaką į girdimus garsus.

Perteikti, kaip smegenys konvertuoja kalbą į prasmingą informaciją, yra gana keblu. Esminė idėja yra tokia: garsas aktyvuoja jutiminius neuronus, kuriais garso sukelti elektromagnetiniai impulsai nuneša informaciją į skirtingas smegenų zonas, atsakingas už skirtingus girdėjimo aspektus. Šio neurologinio proceso rezultatas – mes suvokiame kalbą. B. Pasliui su kolegomis parūpo, ar įmanoma identifikuoti, kokias smegenų zonas sužadina esminiai girdimos kalbos aspektai.

Eksperimentų metu tyrėjai diktavo žodžius ir sakinius penkiolikai žmonių, kuriems tuo metu buvo atliekama galvos smegenų operacija (dėl epilepsijos ar naviko). Elektrodai fiksavo nervinį aktyvumą viršutiniuose ir viduriniuose smilkinių srities vingiuose. Tai – netoli ausų esanti galvos smegenų zona, kuri aktyviai dalyvauja girdėjimo procesuose. B. Paslio kolektyvas užsibrėžė tikslą iš užfiksuotų duomenų perprasti, kurie kalbos aspektai buvo susiję su užfiksuotu smegenų aktyvumu.

Garsą sudaro įvairūs dažniai – garsas smegenyse yra išskaidomas ir nusiunčiamas į skirtingas smegenų sritis.

„Paprastai kalbant, viena neuronų gija siunčia tik signalus, neviršijančius 1000 hercų ribą – jai visiškai nerūpi kito dažnio garsai. Kita neuronų gija „kuruoja“ signalus tarp 1000 ir 5000 hercų, ir taip toliau, - pasakoja B. Paslis. – Pagal gijų aktyvumą mes galime identifikuoti, už kokį dažnį tam tikra gija yra atsakinga.“

B. Paslio tvirtinimu, garso bangų dažnis nėra vienintelė informacija, kurią smegenys išskaido. Yra ir kitų kalbos aspektų: skiemenų ritmas, sakinių konstrukcija ir pan.

„Ta smegenų sritis, kurią jie tyrinėja, yra tarsi takoskyra, vingiuojanti kažkur tarp smegenų srities, kuri apdoroja garsą, ir smegenų srities, kuri leidžia mums interpretuoti tą informaciją bei formuluoti atsakymą, - tvirtina klausos procesus tyrinėjanti Dženifer Bizlei (Jennifer Bizley) iš Oksfordo universiteto. – Požymiai, kuriuos jie gali „ištraukti“ iš tos zonos, yra labai svarbūs kalbos supratimo procesuose.“

B. Paslio komandai pavyko susieti daugelį kalbos aspektų su tuo pat metu vykstančiu nerviniu aktyvumu. Vėliau tyrėjai suformavo algoritmą, kuriuo galima interpretuoti nervinį smegenų zonos aktyvumą ir pagal tokią interpretaciją sukurti spektrogramą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

saulius

saulius portretas
Aš pats telepatas transliuoju mintis su dvasia į scenos kalba su vaizdais ir pojuciais
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių