Quantcast

Sudužusio erdvėlaivio „Columbia“ įgula žuvo nežinioje

Rizikuoti ir leisti erdvėlaiviui grįžti į Žemę su pažeistu korpusu ar pranešti įgulai, kad jai teks skrieti aplink Žemę, kol baigsis deguonis? Tokią dilemą prieš 10 metų sprendė NASA ekspertai.

Apie nelaimę neįspėjo

„Manau, kad jie geriau nežinotų. Jau geriau jie džiaugtųsi laimingu skrydžiu ir įskrisdami į atmosferą žūtų staigiai, nei žinotų, kad nieko negalime padaryti, kol jų deguonis baigsis“, – tokius žodžius lemtingąjį 2003 m. vasario mėnesį NASA skrydžių inžinierius Jonas Harpoldas ištarė Wayne'ui Hale'ui, daugkartinio naudojimo erdvėlaivių programos vadybininkui.

W.Hale'as savo tinklaraštyje pripažino, kad Skrydžių valdymo centro vadovai nutarė nesakyti „Columbios“ įgulai apie pažeidimus karščiui atspariuose erdvėlaivio šarvuose, turinčiuose apsaugoti vadinamąjį šatlą nuo kaitros įskrendant į Žemės atmosferą.

Juk NASA negalėjo nieko padaryti. Tarptautinė kosminė stotis (TKS) buvo per toli, kad erdvėlaivis iki jos nusigautų, paruošti gelbėjimo erdvėlaivį būtų trukę ilgiau, nei erdvėlaivyje būtų baigęsis deguonis, galiausiai „Columbia“ net neturėjo vadinamosios roboto rankos, kad astronautai patys sugebėtų sutaisyti pažeistą kairįjį sparną.

Ignoravo pavojų?

Sprendimas leisti erdvėlaiviui įskristi į Žemės atmosferą buvo pražūtingas. Erdvėlaivis 2003 m. vasario 1 d. subyrėjo skriedamas Žemės atmosferoje virš Teksaso ir Luizianos valstijų, likus vos 16 minučių iki nusileidimo.

Žuvo visi septyni erdvėlaiviu skridę STS-107 misijos astronautai – įgulos vadas Rickas Husbandas, erdvėlaivio pilotas Williamas McCoolas ir misijos specialistai – Davidas Brownas, Laurel Clark, Kalpana Chawla, Michaelas Andersonas ir Ilanas Ramonas.

W.Hale'as, praėjus dešimtmečiui po „Columbios“ katastrofos, savo tinklaraštyje parašė: „Kai skrydžio valdymo komanda aptarė žalą erdvėlaiviui, J.Harpoldas man pasakė: “Juk tu supranti, kad mes negalime nieko padaryti dėl šiluminės apsaugos sistemos. Jei ji pažeista, manau, kad geriau būtų jiems to nežinoti..."

Tiesa, žemesnio rango NASA inžinieriai iš Johnsono kosmoso centro buvo perspėję NASA vadovus, kad nuo paties pirmojo „Space Shuttle“ tipo erdvėlaivio starto buvo pastebėta, jog nuo išorinio degalų bako atsiskiria putplasčio dangos, atliekančios šilumos izoliacijos funkciją. Jie teigė, kad šios nuolaužos gali sukelti pažeidimų erdvėlaivio korpuse. Būtent lagamino dydžio putplasčio dalis ir prakiurdė „Columbios“ apsauginį šarvą.

W.Hale'as – vienintelis NASA pareigūnas, kuris viešai pripažino, kad yra kaltas dėl nelaimės.

Po nelaimės NASA sustabdė daugkartinių erdvėlaivių naudojimą dvejiems metams, o 2011 m. šios programos apskritai atsisakė. Sprendimą 2003 m. priėmė tuometis JAV prezidentas George'as W.Bushas – nurodė, kad erdvėlaivių naudojimas bus baigtas, kai jie pristatys paskutines būtinas medžiagas TKS statybai.

Pagerbimo ceremonija

Penktadienį žuvusių atstornautų artimieji ir draugai susirinko į aukų pagerbimo ceremoniją Floridos valstijoje esančiame Kennedy kosmoso centre.

Ceremonija vyko po atviru dangumi vos už kelių kilometrų nuo vietos, kur „Columbia“ turėjo nutūpti 2003 m. vasario 1-ąją po 16 dienų trukusios misijos.

STS-107 misijos vado R.Husbando našlė Evelyn Husband-Thompson sakė, kad nelaimė buvo netikėta ir visus labai sukrėtė.

„Ašaros pradėjo lietis po savaičių, mėnesių ir metų – bangomis ir kibirais“, – sakė E.Husband-Thompson. Ji ceremonijoje dalyvavo kartu su dviem savo vaikais, antruoju vyru ir Sandra Anderson, „Columbios“ astronauto Michaelo Andersono našle.

Astronautė Eileen Collins 2005 m. vadovavo pirmajai po „Columbios“ erdvėlaivio misijai STS-114. Erdvėlaivis „Discovery“ pakilo į kosmosą praėjus dvejiems metams nuo „Columbios“ katastrofos. Po metų E.Collins išėjo į pensiją.

Ji – pirmoji NASA istorijoje astronautė, 1999 m. paskirta vadovauti daugkartinio naudojimo erdvėlaivio misijai. Iš viso moteris į kosmosą kilo keturis kartus ir praleido jame 38 dienas, 8 valandas ir 10 minučių. Buvusi astronautė sakė, kad „Space Shuttle“ programa apskritai buvo sėkminga ir atliko pagrindinį savo uždavinį – pastatyti TKS.

„Mes vis dar ilgimės jūsų, – E.Collins sakė apie septynis “Columbios„ astronautus. – Kaip galėtume atsidėkoti už jūsų indėlį didingoje žmonijos atradimų kelionėje?“

Valandos trukmės ceremonija vyko prieš didelį juodo granito paminklą, ant kurio užrašyti visų 24 NASA astronautų, žuvusių vykdant savo pareigą, vardai.


STS-107 misija

 

Ši misija buvo 113-oji daugkartinio naudojimo erdvėlaivių ir paskutinė erdvėlaivio „Columbia“ misija. Erdvėlaivis iš Kennedy kosmoso centro Kanaveralo kyšulyje, Floridos valstijoje, pakilo 2003 m. sausio 16 d. Orbitoje erdvėlaivis praleido 16 dienų. Vykdant misiją kosmose buvo atliekami moksliniai bandymai.

„Columbios“ nelaimės tyrimas

Ekspertai, nagrinėję nelaimės priežastis, nustatė, kad startuojant nuo išorinio degalų bako atplyšusi putplasčio danga, atliekanti bako šilumos izoliacijos funkciją, sukėlė pažeidimų erdvėlaivio korpuse. Nuolauža pralaužė kairiojo erdvėlaivio sparno apsauginę izoliaciją, kuri saugo erdvėlaivius nuo didžiulio karščio įskridus į Žemės atmosferą. „Columbiai“ esant kosmose kai kurie inžinieriai įžvelgė problemą, tačiau NASA vadovybė tvirtino, kad net jei problema yra reali, padėti erdvėlaivio įgulai neįmanoma.

Erdvėlaiviui pasiekus atmosferą karštos dujos ėmė skverbtis po izoliacija. Pirmiausia suiro sparno konstrukcija, o po kelių sekundžių – visas erdvėlaivis. Po „Columbios“ katastrofos kiekvienos misijos pilotai turėjo atlikti 360 laipsnių apsivertimą netoli TKS, kad stotyje esantys astronautai galėtų nufotografuoti erdvėlaivio korpusą. Taip pat visos erdvėlaivių misijos buvo vykdomos tik į TKS, kad įgulos galėtų pasinaudoti ja, kaip avariniu kosminiu laivu, jei jų erdvėlaivis negalėtų saugiai grįžti į Žemę.

Katastrofos chronologija

Erdvėlaivis „Columbia“ 2003 m. vasario 1 d. subyrėjo skriedamas Žemės atmosferoje virš Teksaso ir Luizianos valstijų, likus vos 16 minučių iki nusileidimo.

• 2.30 val. ryto. Skrydžio valdymo komanda pradėjo darbą Misijų kontrolės centre.

• 8 val. Skrydžio direktorius L.Cainas paklausė misijos valdymo komandos, ar erdvėlaivis gali leistis. Oro sąlygos buvo palankios ir visos sistemos veikė gerai.

• 8.10 val. Erdvėlaivio komanda gavo leidimą įskristi į Žemės atmosferą.

• 8.48 val. Jutiklis kairiajame sparne užfiksavo neįprastas deformacijas. Tačiau visos sistemos veikė.

• 8.50 val. Kaitra ties erdvėlaivio sparnais pasiekė 1,4 tūkst. laipsnių pagal Celsijų temperatūrą.

• 8.53 val. „Columbia“ pasiekė JAV teritoriją ties Kalifornijos sostine Sakramentu.

• 8.54 val. Inžinieriai informavo skrydžio direktorių apie keturis neveikiančius kairiojo sparno jutiklius. Erdvėlaivis pasiekė Nevados valstijos teritoriją.

• 8.55–8.58 val. „Columbia“ kirto Jutos, Arizonos, Naujosios Meksikos valstijų teritorijas ir įskrido į Teksasą.

• 8.59 val. Erdvėlaivio įgula paskutinį kartą susisiekė su Skrydžių valdymo centru.

• 9 val. Liudininkai pasakojo, kad erdvėlaivis ir įgulos modulis virš Teksaso Dalaso miesto ėmė byrėti į dalis.

• 9.12 val. NASA skrydžių direktorius nurodė pradėti erdvėlaivio nuolaužų paiešką. Misijų kontrolės centre buvo paskelbta nepaprastoji padėtis. Niekam neleista palikti pastato, o skrydžio inžinieriai buvo įpareigoti pateikti visą informaciją tyrimui.


Šiame straipsnyje: ColumbiaNASAKosmosas

NAUJAUSI KOMENTARAI

vytas

vytas portretas
negalejo palaukt lietaus ir but pagesine tu sparnu.

to vytas

to vytas portretas
Nezinau kokiam aukstyje subyrejo, itariu daugiau nei 10 km. Ten lietaus nebuna, be to temperatura virs -70C. Nepadejo atvesinti...

Sraigė

Sraigė portretas
vytai, praleidai progą patylėti-durnas esi. Bet vis tiek nelinkiu tavo šeimai nelaimės.
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių