Atliekų rūšiavimas – ne tik aplinkai naudinga mada, bet ir būtinybė gyvenantiems Europos Sąjungoje (ES). Lietuvoje šiuo metu galiojantys teisės aktai numato, kad iki 2013 m. atliekų kiekis, šalinamas į sąvartynus, turi sudaryti ne daugiau kaip pusę 2000-aisiais šalinto atliekų kiekio. Tokius reikalavimus kelia ES, pagal juos šalyje formuojama bioskaidžių ir buitinių atliekų tvarkymo infrastruktūros sistema.

Už ES paramos aplinkos projektams administravimą atsakingos LR aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) duomenimis, 2000-2006 m. ES Sanglaudos fondo lėšomis Lietuvoje uždaryti 466 aplinkosauginių reikalavimų neatitikę sąvartynai, dar 2007-2013 m. Sanglaudos fondo lėšomis numatoma uždaryti 344 šiukšlynus bei sąvartynus. Taip pat šiuo metu pastatyta 11 naujų ES aplinkosauginius bei visuomenės sveikatos reikalavimus atitinkančių sąvartynų, šiuo metu šalyje veikia 62 stambių gabaritų atliekų ir 21 kompostavimo aikštelė.

„Atliekų surinkimo aikštelių tinklą planuojama plėsti ir ateityje. Ne mažiau svarbu ir nuolat motyvuoti gyventojus, kad jie šiomis aikštelėmis naudotųsi. Džiugu, kad kai kurių regionų gyventojai jau dabar ypač aktyviai naudojasi atliekų surinkimo aikštelėmis. Pavyzdžiui, Alytuje gerokai viršijamos šių aikštelių galimybės ir šiuo metu statoma net 15 naujų: 10 stambių gabaritų atliekoms surinkti ir 5 kompostavimo“, – sakė APVA Atliekų projektų skyriaus vedėjas Vytautas Vrubliauskas.

Šiuo metu Alytaus regione iš viso veikia 6 stambiųjų bei kitų atliekų surinkimo ir 2 kompostavimo aikštelės, iš kurių 5 stambiųjų bei kitų atliekų surinkimo ir abi kompostavimo aikštelės įrengtos naudojantis ES parama. Praėjusiais metais jose buvo priimta 2112 tonų atliekų – tai beveik trylika kartų daugiau nei 2006 m., kai buvo priimta tik 166 tonos. Daugiausiai šiose aikštelėse pastaraisiais metais buvo priimta naudotų padangų ir mišrių statybinių bei griovimo atliekų.

„Atkreipiame dėmesį, kad žmonės vis daugiau atliekų atveža į jų surinkimo aikšteles. Šiuo metu regione veikiančių surinkimo aikštelių pajėgumai viršijami pusantro ar net du kartus. Atsiradus naujoms aikštelėms, žmonės turės ne tik geresnes sąlygas rūšiuoti atliekas, bet tai bus ir papildoma paskata tai daryti, nes pastačius papildomas aikšteles, stambiųjų bei kitų atliekų regiono gyventojams nereikės vežti toliau kaip 12 –15 kilometrų“, – teigė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) gamybos direktoriaus pavaduotojas Romualdas Dimša.

Ir jau eksploatuojamos, ir naujai įrengiamos atliekų surinkimo aikštelės Alytaus regione yra šalia gyvenamųjų rajonų, kad žmonėms būtų patogu jas pasiekti. ARATC specialistų manymu, tai – viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl jose surenkamų atliekų kiekis yra gerokai didesnis nei kituose šalies regionuose.

Į stambių gabaritų aikšteles keliauja atliekos, kurių negalima mesti į konteinerius

Iš 15 Alytuje naujai statomų aikštelių 10 bus skirtų stambių gabaritų atliekoms surinkti. Naujose, kaip ir jau veikiančiose aikštelėse, iš gyventojų bus priimamos buitinės stambios bei pavojingos atliekos. Jų negalima mesti į konteinerius, esančius prie gyventojų namų.

Į aikšteles būtina gabenti įvairias cheminių medžiagų atliekas, maitinimo elementus, akumuliatorius, dienos šviesos lempas, tepalus ir jų filtrus, elektronikos ir buities techniką, pavojingomis medžiagomis apdorotą medieną, statybos, stiklo, gumos, metalo bei antriniam panaudojimui netinkamas plastmasės, stiklo, tekstilės atliekas. Atvežus ypač pavojingas (gyvsidabrio, graužikų nuodų, lengvai užsidegančių ar kitų itin toksiškų medžiagų) atliekas privalu atiduoti aikštelės darbuotojui. Kitas atliekas į aikštelėse esančias talpas paskirsto patys gyventojai.

Alytaus regione vykdomi keli projektai, susiję su didelių gabaritų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių įrengimu. Projektas „Alytaus regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių įrengimas“ vykdomas nuo 2010 m. rugpjūčio. Stambių gabaritų atliekų aikštelėms įrengti Alytuje iš viso skirta daugiau nei 5 mln. litų, iš jų apie 4,2 mln. litų sudaro ES Sanglaudos fondo parama, likusi suma – projekto vykdytojo ARATC indėlis. Iki šiol projektui įgyvendinti skirta beveik 2,2 mln. litų, didžioji dalis – iš ES paramos. Kitas projektas „Alytaus regiono šiukšlynų uždarymas, didelių gabaritų atliekų surinkimo ir kompostavimo aikštelių įrengimas“ vykdomas nuo 2010 m spalio 28 d., šiam projektui skirta beveik 21,1 mln. litų ES ir valstybės biudžeto lėšų. Viso projekto vertė – apie 28,1 mln. litų. Didžioji investicijų dalis į šį projektą skirta sąvartynams ir šiukšlynams uždaryti.

Už atliekų tvarkymo sistemą Alytaus regione atsakingo ARATC specialistai neabejoja, kad pastačius daugiau aikštelių, jose surenkamų atliekų kiekis gerokai padidės, o tai leis sumažinti į sąvartyną patenkančių atliekų kiekį ir aplinkos užterštumą.

Dviguba nauda iš kompostavimo aikštelių

Statomos ir jau veikiančios kompostavimo aikštelės yra skirtos organiškai suyrančioms atliekoms kompostuoti. Jose priimamos želdynų karpymo ir sodo atliekos, nupjauta vejų žolė, nugenėtos medžių, krūmų bei gyvatvorių šakos, nukritę medžių lapai, daržininkystės atliekos.

Kompostavimo aikštelės statomos ne tik Alytaus, bet ir Telšių regione. Čia iki šiol veikė viena 27,4 arų kompostavimo aikštelė – Jėrubaičių regioniniame sąvartyne, apie 6 km nuo Plungės miesto. Į ją žaliosios atliekos keliaudavo ir iš aplinkinių rajonų. Siekiant sumažinti transportavimo išlaidas bei pasiūlyti gyventojams patogesnes ir kokybiškas viešąsias komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, 2010-iais pradėtas vykdyti projektas „Telšių regiono kompostavimo aikštelių įrengimas, Dargių sąvartyno uždarymas“.

Šiuo metu projekto lėšomis Telšių regione jau įrengtos papildomos 3 kompostavimo aikštelės. Jos aptarnaus Mažeikių rajono, Plungės rajono, Rietavo ir Telšių rajonų fizinius bei juridinius asmenis. Taip pat uždarytas sąvartynas Dargiuose – paskutinis sąvartynas Telšių regione. Viso projekto suma – apie 5,8 mln. litų. Iš jų 85 proc. skiriama iš ES Sanglaudos fondo, 9 proc. lėšų skiria UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (TRATC) ir 4,91 proc. dengiama iš valstybės biudžeto lėšų.

Pasak TRACT projektų vadovo Stasio Steponavičiaus, žaliosios ir kitos bioskaidžios atliekos neturėtų pūti bendrame atliekų kaupe su kitomis medžiagomis. „Pūnant šioms atliekoms išsiskiria šiltnamio efektą didinančios dujos: anglies dvideginis, metanas. Ir tai vyksta iškart – šį procesą sunku sustabdyti ar kažkaip kitaip paveikti. O, pavyzdžiui, plastikinę tarą ar stiklinę, popierių galime sandėliuoti daugelį metų, neteršdami gamtos“, – sako S. Steponavičius. Kompostavimo aikštelės asfaltuojamos, įrengiama skysčio, išsiskyrusio iš ruošiamo filtrato, surinkimo sistema ir rezervuarai su siurbliais. Taip apsisaugoma nuo žalingo poveikio aplinkai ir nemalonaus kvapo.

Kompostavimo aikštelės pirmiausiai skirtos gyventojams, o esant galimybei, priimamos ir viešose vietose sukauptos atliekos. S. Steponavičiaus teigimu, kai kurie gyventojai pasirenka nedidelius kiekius atliekų kompostuoti savarankiškai. Tai, pasak jo, yra sveikintina praktika, nes atliekų transportavimas taip pat teršia aplinką. Vis dėlto, jeigu jų sukaupiama daugiau, tuomet kompostavimo aikštelė yra geresnė išeitis.

Vienas iš didžiausių kompostavimo aikštelių privalumų – kad žaliosios atliekos nepatenka į bendrą srautą, todėl ne taip greitai plečiasi aplinką teršiantys sąvartynai. Tokios taršos pavyzdys – jau uždarytas Dargių sąvartynas Telšių regione. Šiame sąvartyne išsiskyręs filtratas patekdavo į dirvožemį ir į šalia esančius Ašvos bei Rūdupio upelius, upėmis užteršdavo aplinkines teritorijas. Šios taršos pasiekdavo netgi netoliese prasidedančią Latvijos teritoriją.

Kompostuojant atliekas, ne tik saugoma gamta, bet ir paruošiama ypač naudinga medžiaga – kompostas. Jis naudojamas kaip trąša augalams. Gyventojai komposto gali įsigyti kai kuriose šalies kompostavimo aikštelėse. Taip pat jis naudojamas kaip trąša miesto žaliųjų plotų priežiūrai arba atliekų tvarkymo reikmėms, pavyzdžiui, sąvartyno kaupui perdengti, naujai statomų ir rekonstruojamų kelių žaliesiems plotams įrengti.