Beveik pusė Lietuvos gyventojų, galvodami apie buitinių atliekų rūšiavimą, kartonines gėrimų pakuotes priskiria popieriaus kategorijai, nors iš tikrųjų jos turėtų būti metamos į plastikui skirtus rūšiavimo konteinerius, parodė „Tetra Pak“ užsakymu vykdytos apklausos duomenimis.

Neteisingai į specializuotus konteinerius surūšiuotos šiukšlės apsunkina perdirbimo procesą, nes mažina efektyvumą bei ekonomiškumą.

„Nors Lietuvoje vis daugiau žmonių rūšiuoja buitines atliekas, dalis gyventojų nežino, į kurį konteinerį reikėtų mesti tam tikros rūšies atliekas. Specializuoti rūšiavimui skirti konteineriai – tai pirmasis perdirbimo etapas. Dažnai ant konteinerių būna pavaizduota, kokias atliekas reikėtų į juos mesti. Žmonėms neįprasta, kad kartoninės gėrimų pakuotės, į kurias pakuojamos sultys, pienas ir kiti pieno produktai, kartu su kitomis gėrimų pakuotėmis turėtų būti išrūšiuotos į plastiko konteinerius, – tačiau taip lengviausia kartoninę gėrimų pakuotę atskirti iš kitų atliekų vėlesniame etape, kuomet surūšiuotos atliekos pagal įvairius kriterijus būna skirstomos į mažesnes grupes ir tik tuomet perdirbamos. Labai svarbu, kad gyventojai savo buitines atliekas tinkamai surūšiuotų jau pirmajame etape – tuomet galima užtikrinti, kad pakuotė bus perdirbta“, – sakė „Tetra Pak“ rinkodaros vadovė Baltijos šalyse Honorata Šemetienė.

Gyventojų apklausa atskleidė, kad Lietuvoje vos 15 proc. žmonių žino, jog kartotinės gėrimų pakuotės turi būti metamos į konteinerius, skirtus plastikui. Jos dažniausiai yra gausiai dekoruojamos, primena žurnalų viršelius. Dėl to antrajame atliekų perdirbimo etape, skirstant rūšiavimui skirtų konteinerių atliekas, kartotines gėrimų pakuotes lengviau atskirti, kai jos patenka į plastikui skirtą konteinerį, prie kitų gėrimų pakuočių.

Pakuotės paruošimas perdirbimui – daug pastangų nereikalaujantis procesas. Pasak H. Šemetienės, ruošiantis išmesti kartotinę gėrimo pakuotę į įvairioms pakuotėms ir plastikui skirtą konteinerį, užtenka ją tiesiog išlankstyti ir suspausti, nebūtina plauti ar atplėšti kai kuriose pakuotėse pritvirtintą plastmasinį kaklelį. Kartoninės gėrimų pakuotės yra perdirbamos gausiai skalaujant vandeniui, todėl produkto likučiai yra pašalinami, o kitame perdirbimo etape atskiriami kamšteliai. Svarbiausia atliekas tinkamai surūšiuoti ir mesti į tam tikrai produktų grupei skirtus specializuotus konteinerius: popieriaus gaminius – į popieriui skirtą konteinerį, dažniausiai dažomą mėlynai, stiklą į atskirą žaliąjį konteinerį, o kartotines gėrimų pakuotes į geltonąjį, plastikui ir kitoms pakuotėms paskirtą konteinerį.

Rūšiavimui skirtuose konteineriuose surinktos gyventojų buitinės atliekos yra gabenamos į konkrečią teritoriją aptarnaujančias įmones, kurios surenka ir perdirbimui paruošia antrines žaliavas.

„Tetra Pak“ skaičiuoja, kad per 2011 metus Lietuvoje antriniam perdirbimui bus surinkta apie 130 tonų bendrovės gaminamų kartoninių gėrimų pakuočių. Pasak H. Šemetienės, per pirmuosius pusę metų Lietuvoje perdirbimui paruošta apie 45 tonos kartoninių gėrimų pakuočių, o dalis jų jau išvežtos apdorojimui į fabriką Latvijoje, kuriame atsiduria visose Baltijos šalyse surinktos kartotinės gėrimų pakuotės. „Lietuvai, kaip ir bet kuriai kitai mažai valstybei, neefektyvu pačiai perdirbti visas atliekas – tai būtų labai neekonomiškas sprendimas. Dėl to Baltijos šalyse surinktos kartoninės gėrimų pakuotės yra perdirbamos vienoje gamykloje Latvijoje, geografiškai optimaliausioje vietoje Baltijos šalims“, – pasakojo H. Šemetienė.

Stinga įpročio rūšiuoti

„Lietuvoje atliekų rūšiavimo sistema dar nėra efektyvi, praėjusiais metais buvo perdirbta apie 11 proc. atliekų, sąvartynuose šalinami dideli atliekų kiekiai. Rūšiavimas taps norma, kai visi suprasime rūšiavimo svarbą, norėsime atliekas tvarkyti kitaip nei iki šiol. Reikia suprasti, kad kiekvienas turime atliekų ir esame už jas atsakingi. Labai svarbu, kad gyventojai būtų skatinami rūšiuoti“, – sakė Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė.

Pasak V. Karosienės, gyventojus paskatinti rūšiuoti reikalingos kompleksinės priemonės – visų pirma, reikia teikti informaciją apie rūšiavimą, taip pat turi būti naudojamos ekonominės priemonės – už išrūšiuotas atliekas gyventojai neturėtų mokėti, už nerūšiuotas – mokėti daugiau.

„Kiekvienoje savivaldybėje privalo būti sukurta rūšiavimo infrastruktūra – specialiai tam skirti konteineriai, ten, kur dėl vietos trūkumo konteinerius pastatyti sunku, pavyzdžiui, senamiesčiuose, rūšiuotos atliekos gali būti surenkamos maišais. Sprendimą visada galima rasti, reikia tik norėti. Būtent noro ir gebėjimo tinkamai atlikti savo pareigą pasigendame iš savivaldybių.

Pagal reikalavimus didžiųjų miestų (Alytaus, Klaipėdos, Kauno, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus) savivaldybių gyvenamųjų namų rajonuose turi būti ne mažiau kaip viena antrinių žaliavų rūšiavimo konteinerių aikštelė, skirta 600 gyventojų (žinoma, savivaldybės sprendimu, gyventojams pageidaujant, konteinerių tankumas pagal poreikį gali būti didesnis), individualių namų kvartaluose ir miesteliuose, sodų ir garažų savininkų bendrijų teritorijose – ne mažiau kaip viena tokia aikštelė, įrengta prie pagrindinio įvažiavimo/išvažiavimo. Taip pat savivaldybės turi pasirūpinti, kad rūšiavimui skirti konteineriai būtų viešosiose vietose“, – pasakojo V. Karosienė.