- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiuolaikinis mokslas turi mažai galimybių pasiekti ką nors panašaus, ką padarė Galileo, pirmasis teleskopu ėmęs tyrinėti dangų, ar Charlesas Darwinas, kuris pasiūlė evoliucijos teoriją, teigia psichologas ir mokslo genijų ekspertas.
Deanas Keithas Simontonas iš Kalifornijos universiteto teigia, kad kaip ir pasmerktieji drontai, šiems tyrėjams prilygstantys mokslo genijai jau išnyko.
„Ateities pažanga greičiausiai remsis tuo, kas jau žinoma, ir nepakeis žinių pagrindų“, – komentare, paskelbtame žurnale „Nature“, rašo D. K. Simontonas.
Pastarąjį šimtmetį neatsirado nė vienos iš tiesų originalios disciplinos. Visi naujokai iš tiesų yra jau egzistuojančiųjų hibridai, tokie kaip astrofizika ar biochemija. Be to, mokslininkams tampa vis sunkiau palikti asmeninį indėlį, nes novatoriškiausi darbai atliekami didelėse, gerai finansuojamose grupėse, tvirtina jis.
Be to, beveik nė vienas gamtos mokslas nėra prinokęs revoliucijai.
„Esminės disciplinos sukaupė ne tiek daug anomalijų, kiek palaidų galų, kurie vienu ar kitu būdu bus surišti“, – rašo jis.
Tik teorinė fizika demonstruoja „krizės“ ženklus. Ten susikaupė atradimų, kurių negalima paaiškinti, o dėl to ji atvira esminiam paradigmos poslinkiui, tvirtina D. K. Simontonas.
Tai jau ne pirmas kartas, kai kas nors prognozuoja, jog pačios įdomiausios mokslo dienos jau praeityje, rašo LiveScience.com.
Dar prieš pasirodant kvantinei mechanikai ir Alberto Einsteino reliatyvumo teorijai, XIX amžiaus mokslininkai prognozavo, kad visi didžiausi atradimai jau padaryti, teigia filosofė Sherrilyn Roush iš Kalifornijos universiteto Berklyje.
„Jie nenumatė artėjančios revoliucijos, net nematė jai jokio reikalo. Galų gale, revoliucijos ir genijai, kaip ir nelaimės, nėra nuspėjami. Dažnai net nežinai, kad tau jų reikia, kol jie nepasirodo“, – tvirtino ji.
Mokslininkės D. K. Simontono argumentai neįtikina. Ji sako, kad norint sukelti revoliuciją mąstyme, genijai nėra būtini. Ji kvestionuoja ir naujų disciplinų kūrimo svarbą.
„Žmones apakina revoliucijos, tad jie per mažai vertina „normalų mokslą“, kur kaupiame ilgalaikes ir dažnai naudingas žinias“, – sakė Sh. Roush.
D. K. Simontonas pastebi, kad nors galimybių genialumui mažėja, poreikis mokslui auga.
„Šiandieniniams mokslininkams reikia daugiau gryno intelekto, kad jie taptų pirmarūšiais tyrėjais, nei jo reikėjo norint tapti genijumi herojiniame mokslinės revoliucijos amžiuje XVI ir XVII amžiuose, turint omenyje kiek informacijos ir patirties tyrėjai dabar turi sukaupti, kad taptų specialistais“, – teigia jis.
Su tuo sutinka ir Sh. Soush, teigdama, kad šiais laikais perskaityti visą tam tikros srities literatūrą gali būti nebeįmanoma.
Atskiri tyrėjai ir žmonių visuomenė prie augančių poreikių prisitaiko paskirstydama darbą kitiems žmonėms ir kompiuteriams, sakė ji.
„Turint omenyje, kad kompiuteriai vis dažniau naudojami informacijai apdoroti, kas žino, kad galimybė matyti visumą ir abstrahuoti naujas idėjas nedidėja?“ – teigia mokslininkė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...