- Vitalijus Balkus, www.GRYNAS.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Yra tokie maisto priedų, kurie naudojami taip seniai, ir taip plačiai, kad mes jau beveik susitaikėme su jų buvimu maisto produktuose. Tiesiog neįmanoma rasti pramoniniu būdu gamintų produktų, kuriuose jų nebūtų, todėl belieka arba susitaikyti ir valgyti tai, ką siūlo pramonė, arba keisti mitybos įpročius.
Yra tokie maisto priedų, kurie naudojami taip seniai, ir taip plačiai, kad mes jau beveik susitaikėme su jų buvimu maisto produktuose. Tiesiog neįmanoma rasti pramoniniu būdu gamintų produktų, kuriuose jų nebūtų, todėl belieka arba susitaikyti ir valgyti tai, ką siūlo pramonė, arba keisti mitybos įpročius.
Tiesa, nereikia pamiršti, kad bet kokiam priedui visada yra alternatyva, o kartais – net ir kelios. Ir jei maisto gamintojai sako, kad be vieno ar kito priedo gaminti neįmanoma, tai toli gražu nėra tiesa. Juk buvo laikai, kai maisto pramonėje buvo naudojamas formaldehidas, bet, pasirodo, kad jį uždraudus maisto pramonė nesustojo. Prisiminkime – pramonininkai visuomet rinksis pigiausią iš galimų priedų ir visuomet naudos maisto priedus, jei tai yra pigiau nei keisti gamybos technologiją.
Sodri rausva ar net raudona dešros ar skilandžio spalva traukia akį – neskubėkite pirkti, nes nežinia kiek salietros teks su ja suvalgyti.
Taigi, šios dienos herojai – tai natrio nitratas, žymimas indeksu E-251 ir natrio nitritas, žymimas indeksu E-250, mums geriau žinomas kaip natrio salietra. Natrio salietra – tai ne tik maisto priedas, bet ir trąša, pirotechnikos komponentas ir dar daugelyje kitų sričių naudojamas chemikalas. Natrio salietra – bemaž vienintelis lengvai prieinamas maisto priedas, kuris suklydus ar pažeidus maisto gamybos technologiją, gali būti mirtinai pavojingas. Ir nors mirtini apsinuodijimai yra ypač reti, jų būta ir Lietuvoje. Be abejo, galima teigti, kad ir įprasta valgomoji druska – nuodai, tačiau vargu ar jūs sugebėsite suvalgyti mirtiną kiekį. O štai per klaidą vietoje įprasto druskos kiekio pavartojus salietros, jūs rizikuojate netrukus sužinoti ar egzistuoja pomirtinis gyvenimas, ir tam prireiks vos 6–10 gramų medžiagos.
Maisto gamintojai dažnai argumentuoja būtinybę naudoti natrio nitritą (rašau nitritą todėl, kad reikiamas veikliąsias savybes turi būtent ši medžiaga) tuo, kad tai konservantas, veikiantis anaerobines bakterijas, kurios mirtinai pavojingos, nes gali sukelti botulizmą. Tai tiesa. Esant dideliems gamybos mastams, kai neįmanoma užtikrinti visiškos apsaugos nuo patogeninių mikroorganizmų, šie konservantai yra išeitis. Tačiau yra ir kita savybė – tai gebėjimas išsaugoti patrauklią gaminių (pirmiausia – mėsos produktų) išvaizdą. Sodri rausva ar net raudona dešros ar skilandžio spalva traukia akį – neskubėkite pirkti, nes nežinia kiek salietros teks su ja suvalgyti.
Chemikalas, tiesa, saugo ne tik natūralią gaminio spalvą. Jis jau pradėtas naudoti kartu su cheminiais dažikliais. Būtent dėl estetinių sumetimų salietrą pradėta naudoti ne tik mėsos pramonėje, bet ir gaminant kitus produktus pvz., sūrį. Dar keisčiau atrodo konservanto panaudojimas termiškai apdorotuose mėsos produktuose (dešrelėse, virtose dešrose), kuriuos gaminant technologija tokia, kad botulizmo sukėlėjo gaminyje negali likti net teoriškai. O skaitome produkto etiketę ir matome – E-251 ar E-250...
Natrio salietra – tai ne tik maisto priedas, bet ir trąša, pirotechnikos komponentas ir dar daugelyje kitų sričių naudojamas chemikalas. Natrio salietra – bemaž vienintelis lengvai prieinamas maisto priedas, kuris suklydus ar pažeidus maisto gamybos technologiją, gali būti mirtinai pavojingas. Ir nors mirtini apsinuodijimai yra ypač reti, jų būta ir Lietuvoje.
Citata
Tai vis tik kuo, be tiesioginio pavojaus apsinuodyti, mums pavojingi šie konservantai? Esant aukštesnei nei 120°C temperatūrai ( pvz., gaminant maistą), nitritai mėsoje virsta nitrozaminais. Būtent pastarieji ir yra mūsų didieji priešai. Natūraliai jie susidaro ir neapdorotoje mėsoje ar žuvyje, tačiau mes visi suprantame, kad papildomai „praturtinus“ maistą nitritais, kalbame apie nitrozaminų koncentracijas, kur kas didesnes nei tos, su kuriomis žmogaus organizmas pajėgus susitvarkyti. O nitrozaminai – tai būtent tos medžiagos, kurios gali sukelti skrandžio, kasos, žarnyno, kepenų vėžį.
Beje, plaučių vėžiu rūkantys žmonės suserga taip pat dėl nitrozaminų, įkvepiamų su cigarečių dūmais, poveikio. Na ir nepamirškime apie alergiją, padidėjusį spaudimą ir kitas, ne tokias grėsmingas kaip vėžys, bet rimtas ligas. Mokslininkų įrodyta, kad anaerobinių (gyvenančių be deguonies) bakterijų naikinimas gali iššaukti žarnyno disbakteriozę. Taigi, spręskite kas geriau – ar patraukli dešra, ar potencialios rizikos vengimas.
Tiesa, gamintojai bando sustabdyti nitrozaminų susidarymą, naudodami pvz., askorbo rūgštį. Bėda ta, kad pastaroji, sąveikaudama su kai kuriais kitais maisto priedais (pvz., dažikliais) taip pat gali sudaryti kenksmingus cheminius junginius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...