- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos kolegijose 2010-2011 mokslo metų pradžioje mokėsi 53,3 tūkst., arba 28,5 proc., visų aukštųjų mokyklų studentų.
Statistikos departamento duomenimis, šalyje yra 23 kolegijos, teikiančios aukštąjį koleginį išsilavinimą. Tarp jų yra 13 valstybinių ir 10 nevalstybinių mokyklų.
2010-2011 mokslo metų pradžioje didesnė dalis studentų - 39,4 tūkst., arba 74 proc., - studijavo valstybinėse kolegijose. Nevalstybinėse kolegijose mokėsi kas ketvirtas studentas.
Anksčiau kasmet augęs studijuojančiųjų kolegijose skaičius pastaruoju metu mažėja. Palyginti su praėjusiais mokslo metais, studentų skaičius kolegijose sumažėjo 3,4 tūkst. (6 proc.), o per dvejus metus sumažėjo 8,1 tūkst. (13 proc.), arba beveik tiek studentų, kiek mokosi Vilniaus kolegijoje.
Pernai rudenį koleginių studijų pirmakursiu tapo kas ketvirtas (25,4 proc.) tų pačių metų laidos bendrojo lavinimo mokyklos abiturientas ir 3,7 proc. profesinių mokyklų absolventų.
Tarp priimtųjų taip pat buvo 188 įgijusieji profesinę kvalifikaciją aukštesniosiose mokyklose ir 228 turintieji kolegijų ir universitetų aukštojo mokslo baigimo diplomus. Iš viso kolegijos priėmė studijuoti 16 tūkst. studentų - 1 tūkst. mažiau nei 2009 metais.
2010 metų rudenį valstybės finansuojamose studijų vietose studijavo 49 proc. kolegijų studentų. Pastaraisiais metais mažėjo studijuojančiųjų savo lėšomis: 2008-ųjų rudenį už mokslą mokėjo 35,3 tūkst., 2009-aisiais - 31,5 tūkst., 2010-aisiais - 27,3 tūkst. studentų. Nevalstybinėse kolegijose valstybė finansavo 1,7 tūkst., arba 12 proc., visų studijų vietų
2010-2011 mokslo metų pradžioje ištęstinės formos studijas (buvusias vakarines ir neakivaizdines) pasirinko 48 proc. studentų.
Merginos kolegijose sudarė 56 proc. visų studentų. Tarp studijuojančiųjų 7 tūkst. (13 proc.) buvo 30 metų ir vyresni, 1,8 tūkst. - 40 metų ir vyresni žmonės.
Daugiausia studentų studijuoja vadybos ir verslo administravimo srityje. 2010-2011 mokslo metų pradžioje vadybą ir verslo administravimą studijavo 23 tūkst. (44 proc.) studentų. Kitos populiarios studijų sritys - inžinerinės specialybės, sveikatos priežiūra ir teisė. Inžinieriais rengiasi tapti 6 tūkst. (11 proc.) kolegijų studentų, sveikatos priežiūros specialistais - 4 tūkst. (8 proc.), teisės specialistais - 3,4 tūkst. (6 procentai).
Palyginti su praėjusiais mokslo metais, studijuojančiųjų pedagogiką sumažėjo 17 proc., statybos inžineriją - 12 proc., verslą ir administravimą ir teisę - po 11 procentų. Padidėjo sveikatos mokslų studijų populiarumas - studijuojančiųjų odontologiją per metus padaugėjo 26 proc., medicinos diagnostikos mokslus - 12 procentų.
Per dešimtmetį nuo įsteigimo pradžios kolegijos parengė daugiau negu 85 tūkst. aukštojo mokslo specialistų - profesinių bakalaurų. 2010 metais kolegines studijas baigė 12,7 tūkst. profesinių bakalaurų, iš jų 577, arba 4,6 proc., toliau tęsia mokslą universitetuose.
Šalies kolegijose daugėja atvykstančiųjų studijuoti iš užsienio valstybių. 2008 metų rudenį šalies kolegijose studijavo 97 užsienio piliečiai, o 2010 metais - 197.
Tarp atvykusiųjų 91 yra ES valstybės pilietis. Didesnė dalis užsieniečių (69 proc.) atvyko studijuoti pagal aukštųjų mokyklų akademinių mainų programas, kiti (31 proc.) - savo iniciatyva.
Studentai užsieniečiai Lietuvoje rinkosi vadybos ir verslo administravimo (46 proc.), mokytojų rengimo (11 proc.), meno (9 proc.), transporto paslaugų (9 proc.), sveikatos priežiūros (7 proc.) studijas.
2009-2010 mokslo metais 434 kolegijų studentai gilino žinias užsienyje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai28
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Parduotuvėse – atspausdinti patiekalai: ateityje tokio maisto atsiras vis daugiau31
Lietuvoje viename didžiųjų prekybos centrų jau galima įsigyti to, ką dauguma iš mūsų regėjome tik televizoriaus ekrane, – 3D spausdintuvu atspausdinto maisto. Šįkart konkrečiai lašišos. ...
-
CERN Baltijos šalių grupės vadove paskirta KTU mokslininkė B. Abakevičienė
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) įvykusiame kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės susitikime jo vadove vienbalsiai išrinkta Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Brigita A...
-
Medicina tobulėja: melanomą atpažins ir per nuotrauką1
Medikams pastebint, kad odos ligų ir alergijų daugėja, mokslininkai sugalvojo, kaip užkirsti tam kelią taikant ankstyvą diagnostiką. ...
-
Rusų erdvėlaivis „Sojuz“ prisijungė prie TKS
Rusų erdvėlaivis „Sojuz MS-25“ pirmadienį sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS), praėjus keturioms dienoms po to, kai jo startas buvo atidėtas dėl techninės problemos, pranešė Rusijos kosmoso agentūra &bd...
-
Ėmėsi misijos veisti koralus laboratorijoje: ar tai išgelbės nuo išnykimo?
Ką turi bendro koralai prie Maldyvų, Indijos vandenyne, ir ūkanota Jungtinė Karalystė? Britų mokslininkai, užsidarę laboratorijose, pradėjo novatorišką veisimo programą – bandys išsaugoti koralus. Augins naujus vietoje tų, kurie...
-
Ispanijoje sustabdyta „Telegram“ veikla2
Vienas Ispanijos teisėjas nurodė sustabdyti internetinių pranešimų siuntimo paslaugą „Telegram“. Teisėjas nagrinėja transliuotojų iškeltą bylą dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo. Viena vartotojų grupė sukritikavo jo...
-
„Roskosmos“: pirmoji baltarusių kosmonautė rusų erdvėlaiviu išskrido į TKS4
Pirmoji baltarusių kosmonautė Marina Vasilevskaja rusų erdvėlaiviu „Sojuz“ šeštadienį sėkmingai išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“. ...
-
Būna ir taip: muzikos kūrėjui teko ginčytis su dirbtiniu intelektu3
Kad jau dirbtinis intelektas (DI) kuria dainas ir vaizdo klipus, kodėl jam neleidus sugalvoti ir klausimų. Pokalbis su dirbtinį intelektą muzikoje įvaldžiusiu Luku Keraičiu, kuris atsakinėjo į išties originalius, netikėtus DI klausimus. ...
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...