Korupcijos byloje pirmasis parodymus davęs buvęs seimo pirmininkas Viktoras Muntianas kratosi jam pareikštų kaltinimų ir tikina niekuo neprasikaltęs.

Kėdainių rajone, Antgirių kaime esančio sklypo padalijimas V.Muntianui ne tik kainavo Seimo pirmininko postą, bet ir privertė minti teismų slenksčius. Kaltinamuoju pripažintas politikas pirmadienį pagaliau teisme išdėstė savo poziciją.

„Ar galite stovėti? Galbūt jums geriau kalbėti sėdint? Turite sveikatos ir jėgų“, - mandagiai pasiteiravo baudžiamąją bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos pirmininkas.

V.Muntianas atsakė galįs kalbėti stovėdamas, tad iškart po to pradėjo dėstyti iš anksto pasirašytą savąją įvykių versiją.

Duodamas parodymus, jis jau iš pat pradžių išdėstė tai, ką anksčiau buvo pasakojęs žurnalistams. Esą dar 2006 metais, jam būnant Seimo pirmininku, buvo nutarta, kad Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) turėtų patikrinti Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklą. Anot V.Muntiano, tai itin nepatiko tuometiniam VSD generaliniam direktorius Arvydui Pociui, todėl šis ėmėsi žygių ir jau netrukus pateikė pažymą liudijančią tuometinį NSGK vadovą Algimantą Matulevičių bendradarbiavus su KGB.

„Šis faktas buvo tikrinamas keliose komisijose ir informacija nepasitvirtino, todėl atsisakiau tenkinti A.Pociaus prašymą, atsakydamas, kad tam nėra jokio pagrindo“, - pasakojo V.Muntianas.

Vėliau jis teigė tiek iš A.Pociaus, tiek ir iš Seimo nario Antano Valionio sulaukęs papildomų raginimų atimti iš A.Matulevičiaus leidimą dirbti su slapta informacija arba paraginti jį pasitraukti iš užimamo NSGK pirmininko posto. Antraip buvo pagrasinta, kad nemalonumai lauks paties V.Muntiano.

Taigi šią baudžiamąją bylą kaltinamasis ir laiko būtent tais kolegų Seime ir anuometinio VSD vadovo žadėtais nemalonumais: „Jau buvo trečias bandymas nušalinti mane iš pareigų. Žiniasklaidai buvo nutekinta tendencinga informacija.“

Nuo 1997 metų tris kadencijas iš eilės Kėdainių meru dirbęs V.Muntianas teisinosi daugeliui gyventojų padėdavęs tvarkyti žemėtvarkos klausimus. Kaip tik tai jis ketino padaryti ir talkindamas Vilhelmui Grūdei, turėjusiam žemės ūkio paskirties sklypą Kėdainių rajono Antgirių kaime. Vėliau jį įsigijo V.Muntiano svainis Algimantas Vasiliauskas. Pats kaltinamasis tikino neturėjęs ketinimų giminaičio vardu įsigyti vaizdingoje vietoje esantį žemės lopinėlį savo reikmėms.

„Vienintelis dalykas, kuriuo buvau ir esu suinteresuotas - tai investicijų pritraukimas į Kėdainių kraštą. Norėjau privilioti privačius investuotojus, sudaryti naujas darbo vietas, gerinti aplinką“, - teismui tvirtino V.Muntianas.

Užsiminus apie tai, jog politikas žinojo apie sklype naujai įkasinėjamus pamatus, kuriais siekta imituoti kadaise ten buvusius statinius, teisiamasis tvirtino su tuo neturįs nieko bendra. Dar kai jam telefonu buvo užsiminta apie tai, jis neva V.Grūdei atšovęs, kad čia negali nieko patarti.

„Ten anksčiau buvo lentpjūvės pastatai, bet 2003 metais jie sudegė. Po gaisro aš įpareigojau, kad degėsiai būtų pašalinti ir ta vieta sutvarkyta. Man V.Grūdė aiškino, kad stumdant nuodėgulius, buvo nustumti ir keli kampuose buvę pamatų stulpai. Vietoje to, kad juos atkastų iš po žemių, jis sumanė toje vietoje įkasti naujus ir taip paženklinti buvusių pastatų ribas“, - savaip įvykių versiją dėstė V.Muntianas, vėliau pats sau ėmęs prieštarauti. - Tas sklypas buvo žemės ūkio paskirties ir niekas jokių statybų tikrai neplanavo.“

Priėjus prie epizodo, kai V.Muntianas viešėdamas pas tuometinį Kauno apskrities viršininko pavaduotoją Virginijų Vizbarą šiam įteikė 2 tūkst. litų, teisiamasis vėlgi savo kaltės išsigynė: „Aš tik perdaviau pinigus nuo savo svainio A.Vasiliausko.

Pastarajam aš buvau ne Seimo pirmininkas, o tiesiog Viktoras. Esu dėkingas, kad gyvendamas Marijampolėje, jis rūpinasi mano motina, prižiūri mano tėvo kapą, tiesiog atlieka sūnaus pareigas. Todėl ir nutariau jam padėti bei šiuo atveju atlikau tarpininko vaidmenį. Visada esu pasirengęs padėti žmonėms, kurie ir man daro gera.“

Beje,V.Muntianas akcentavo, kad šioje byloje taip pat kaltinamuoju tapusio V.Vizbaro pagalbos jam reikėjo ne kaip valstybės tarnautojo, bet kaip privataus asmens, gerai išmanančio teritorijų planavimo subtilybes bei kitus žemėtvarkos klausimus.

Po pietų pertraukos teismas toliau ketina tęsti antrojo kaltinamojo V.Vizbaro apklausą.