Vilniuje praūžė „Tebūnie naktis“

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Vilnius nemiegojo - daugiau nei šimtas renginių privertė miestiečius poilsį iškeisti į linksmybes mieste.

Šeštadienio popietė vilniečiams nieko gero nežadėjo: vos trumpam leisdamas atsikvėpti į miestą vis sugrįždavo lietus ir skėčiais nešini praeiviai tik skubėjo ieškoti saugaus prieglobsčio.  Tačiau rankose vartomi kasmetinio festivalio „Tebūnie naktis“ renginių žemėlapiai pranašavo: nepaisant nepalankaus oro, skirstytis po namus niekas neskubės.

Galiausiai taip ir atsitiko: lietus po truputį liovėsi, o žmonių miesto centre rinkosi vis daugiau. Koncertai, renginiai, spektakliai, parodos – kone prie kiekvieno iš renginių žemėlapyje nurodyto taško rinkosi ilgos žmonių eilės. „Galų gale, juk tokia naktis – kartą metuose. Visada einame ir šiemet nesiruošiame praleisti“, - šypsojosi kartu su šeima į ekskursiją Valdovų rūmuose atėjusi vilnietė Rima.

Nesklandumų nepavyko išvengti teatrams. Į Vido Bareikio koncertą „Menų spaustuvėje“ daugiau nei prieš pusvalandį pradėję rinktis klausytojai netikėtai sužinojo, kad pirmiausia bus įleidžiami žmonės, iš anksto užsirezervavę vietas, nors apie tai niekur nebuvo pranešta. „Geriau jau visai nebūtų skelbę apie tą renginį. Dabar pasistumdėme pusę valandos ir galėsime apsisukę grįžti namo“, - piktinosi prie pat durų laukęs renginio lankytojas.

Nors visi norėję į salę netilpo, V.Bareikis rado išeitį – atidarė salės langus ir pasiūlė susirinkusiems žiūrovams tiesiog klausytis koncerto sėdint kiemelyje. Norinčių atsirado nemažai: originalios ir šmaikščios dainininko dainos daugiau nei valandą išlaikė net tuos, kuriems salėje neliko vietos.

Tuo metu Tymo kvartale vilniečiai galėjo "užsisakyti" svajonių išsipildymą, palikti visus savo rūpesčius ar tiesigo išlieti širdį bendrame akvarelės paveiksle. Priešais šv.Onos bažnyčią išbandyti orientacinius sugebėjimus skatino labirintas, Sereikiškių parke visi lingavo į taktą improvizuotoms dainoms, skvereliuose ir parkuose susirinkę žmonės žiūrėjo filmus, klausėsi muzikos ar mokėsi šokių žingsnelių.

Su žmonių spūstimis teko susitaikyti visiems. Vilniaus paveikslų galerijoje apie trečią valandą ryto dar rikiavosi lankytojų eilės, o gatvėse, nors ir kiek pratuštėjusiose, žmonės nesiskirstė iki pat paryčių. Juk didžiausia šventė – tiesiog bendravimas.