- Lina Bieliauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kaip reikiant spustelėjus šaltukui, ne vienam klaipėdiečiui, o labiausiai, žinoma, priemiesčių gyventojams tenka prisiminti šios legendomis apipintos profesijos atstovus. Tad kaminkrėčiai juokauja, kad šiuo metu reklamos jiems nereikia.
Išradingumas pribloškia
„Pastaruoju metu išties sulaukiame nemažai skambučių. Atšalus orams tenka dažniau valyti kaminus – stipriau kūrenama, o ir patys kaminai labiau atšąla, jie kondensuoja, tad kimba daugiau suodžių“, – pripažino šias paslaugas teikiančios bendrovės „Kad nebūtų šalta“ vadovas Artūras Tamašauskas.
Pašnekovo teigimu, tenka pastebėti, kad nemaža dalis kaminų apskritai netinkamai įrengti, yra per šalti.
„Tai, kad jie buvo laiku neišvalyti, žinoma, taip pat turi įtakos, kad per didžiuosius šalčius greičiau užsineša. Labai svarbu ir tai, kokias malkas žmonės yra pasirengę. Daugelis įsivaizduoja, kad jos sausos, tačiau, dažniausiai būna žymiai drėgnesnės nei leistinas drėgnumas“, – kalbėjo A.Tamašauskas.
O neretai gyventojų išradingumas, pašnekovo pastebėjimu, tiesiog pribloškia.
„Vyresnio amžiaus žmonės kūrenasi faktiškai viskuo, kas dega, pradedant baldų plokštėmis, baigiant padangomis, net “bambaliais„ – viskas “rūšiuojama„ į krosnį, – šypsojosi A.Tamašauskas. – Tada kaminas itin apsineša suodžiais, kuriuose yra įvairių priemaišų, jie dažnai užsidega.“
Nėra griežtos tvarkos
Kaip pripažino specialistas, Lietuvoje vis dar neįprasta rūpintis profilaktine kaminų priežiūra.
„Pas mus nėra tokios kaminų priežiūros kultūros, o štai Vokietijoje šia prasme – labai griežta tvarka, yra net specialūs pasai, kuriuose kaminkrėtys, išvalęs kaminą, turi palikti atitinkamą įrašą“, – pasakojo pašnekovas.
Pasak A.Tamašausko, todėl Lietuvoje kaminkrėčių darbas yra ypač sezoniškas ir daug pelno neduoda net žiemą.
„Taip, dalis nuolatinių klientų profilaktinius darbus paveda mums arba patys pasirūpina, kad jie laiku būtų atlikti. Tačiau dažniausiai žmonės sukrunta tik tada, kai trauka pasidaro silpna arba užsidega suodžiai, – konstatavo A.Tamašauskas. – Žinoma, menki traukos sutrikimai gali būti susiję su vėjo, oro permainomis, tačiau dažniausiai tai būna vienos dienos rodiklis. Bet jei trauka yra pablogėjusi dvi tris dienas, tai jau ženklas, kad kažkas negerai.“
Uždelsus, pasak pašnekovo, išvalyti kaminą įprastai būna sudėtingiau, tad ir kainuoja brangiau.
Pasak A.Tamašausko, jei kaminui valyti neprireikia keltuvo, darbai nesudėtingi, ši paslauga vidutiniškai kainuoja 100–150 litų. Kai kurie kaminkrėčiai tokio darbo nesiima be 200 litų.
Valyti – bent kartą per metus
„Dabar yra atsiradę nemažai ir tokių kaminų valytojų, kurie tam neturi jokių įgūdžių, privalomos kvalifikacijos. Tiesiog yra matę, kad kažkas kažkaip tai daro. Kitą kartą toks valymas ne tik neduoda naudos, bet ir naudojant neprofesionalius instrumentus gali ir pakenkti“, – įspėjo pašnekovas.
A.Tamašausko teigimu, išvalyti kaminą rekomenduojama bent jau kartą per metus.
„Dažnis priklauso ir nuo kiekvieno katilo specifikos, nuo kuro, taip pat nuo to, ar vyravo šalti, ar šiltesni orai, o židiniai, žinoma, suodžiais užsineša žymiai mažiau“, – aiškino pašnekovas.
Pasak jo, to nepadarius gana dažnai užsidega suodžiai.
„O tai kaminams yra didžiulės apkrovos, jie perkaista, pradeda trūkinėti, galiausiai, atsiradus įtrūkimams, kyla pavojus, kad per juos gali išsiveržti kibirkštys, kurios uždegs stogą ir panašiai“, – vardijo specialistas.
Statistika negailestingai byloja, jog dėl netvarkingų kaminų, krosnių kilusių gaisrų kasmet šalyje vidutiniškai žūva po keliolika žmonių.
Verta žinoti
Kaminai užsikemša suodžiais, kurie vadinami kreozotu. Tai lipnus rudas skystis, susidarantis degimo metu dėl nekokybiškų malkų, blogos kamino traukos ar neteisingai eksploatuojamo šildymo katilo. Pablogėjus kamino traukai, malkos katile pradeda silpnai degti.
Dauguma žmonių tokiais atvejais atidaro oro sklendę, taip padidindami oro kiekį katile. Jame pakyla temperatūra, ir kaminas gali „užsidegti“: pasigirsta nemalonus ūžesys bei įsiplieskia liepsna. Temperatūra gali pakilti iki 900–1000 laipsnių karščio. Tai net šiais laikais tampa dažna gaisro priežastimi.
Užterštas kaminas neleidžia maksimaliu tempu degti kurui katile ir pasišalinti degimo metu susidariusioms dujoms į lauką. Dėl to daug CO pasklinda patalpoje, kur įrengtas katilas, bei prasiskverbia į gretimas patalpas. Pajutus svaigulį ar pykinimą, reikėtų kuo greičiau eiti į lauką, o vėliau pravėdinti patalpas.
Užterštas kaminas nesugeba pašalinti degimo metu išsiskyrusių degimo produktų, kurie slopina degimo procesą – malkos pradeda smilkti. Mažėja katilo temperatūra ir jei pasiekiama mažiau nei 55–59 laipsnių (rasos taškas) darbinė temperatūra, ant katilo sienelių susidaro kondensatas.
Prie drėgnų sienelių dar sparčiau limpa suodžiai ir teršalai. Malkos smilksta, bet nešildo. Po ilgesnio laiko katilo sienelės pasidengia kreozoto sluoksniu, kuris labai paspartina metalo senėjimą. Šildymo katilo sienelių metalas tampa toks silpnas, kad jį suremontuoti galima tik trumpam laikui.
Norinti patikrinti degimo kokybę, rekomenduojama pažiūrėti į dūmus, kylančius iš kamino. Jei jie silpnai matomi, gerai sklaidosi – degimas geras, jei juodi, blogai sklaidosi, daug suodžių dalelių – blogas.
Šaltinis: tantalus.lt
Pagrindinės gaisrų priežastys 2011-aisiais:
neatsargus gyventojų elgesys su ugnimi (54,6 proc.);
netvarkinga elektros įranga ir elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (11,6 proc.);
krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (6,5 proc.);
žolės ir ražienų deginimas (6,5 proc.);
neatsargus rūkymas (4,1 proc.).
Be to, šiemet įregistruoti 733 padegimai (6 proc.), 319 gaisrų (2,6 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o 67 gaisrų (0,54 proc.) priežastys dar tiriamos.
Šaltinis: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą3
Kretingos valdžia nepritarė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ planams rajone statyti žaliojo kuro gamyklą. ...
-
Naudojimui nebetinkamas padangas galite atiduoti nemokamai!
1. Jei perkate naujas padangas parduotuvėje ir servise, ten galite nemokamai atiduoti ir senąsias. Tik turi atitikti perkamų–paliekamų padangų kiekis ir tipas: jei perkate lengvojo automobilio padangas, traktoriaus ar sunkvežimio padangų palikti n...
-
„Smiltynės perkėla“ – svarbių pokyčių kelyje1
Milijonai keleivių, šimtai tūkstančių transporto priemonių. Praėję metai bendrovei „Smiltynės perkėla“ buvo darbingi ne vien perkėlimų skaičiumi. Ilgametes marių laivybos tradicijas puoselėjanti įmonė įgyvendina ambicingus p...
-
Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais4
Pernai pradėjęs kursuoti traukinys Vilnius–Ryga stojo Šiauliuose, o jau nuo balandžio sustos dar dviejuose Lietuvos miestuose. Uostamiesčio gyventojams iš Klaipėdos tiesiogiai pasiekti Latvijos sostinę traukiniu dar nepavyks, bet, pas...
-
Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras6
Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...
-
Ant Dangės upės kranto – benamių „sanatorija“1
Prie Dangės upės klaipėdiečiai aptiko nelegaliai suręstą namelį. Jie įtaria, kad buveinę sumeistravo benamiai. Artėjant sutemoms čia susirenka lėbautojų būrys, kuris neduoda ramybės kitapus upės gyvenantiems žmonėms. ...
-
Klaipėdoje – pasaulinės automobilių aukcionų kompanijos centras1
Klaipėdoje duris atvėrė jau ketvirtasis Lietuvoje JAV pasaulinės automobilių aukcionų kompanijos IAA aukcionų centras, kuriame automobilių prekybos verslu užsiimančios įmonės ir privatūs pirkėjai nuo šiol gaus užtikrintą paslaugą, impor...
-
A. Vaitkus: noras prijungti Vaikų ligoninę prie darinio, turinčio milžinišką nuostolį – nesuvokiamas10
Didelių finansinių problemų turinčioje naujojoje Klaipėdos universiteto ligoninėje situaciją būtų galima pataisyti prie jos prijungus pelningai dirbančią Vaikų ligoninę ir pardavus miesto centre esančius jos pastatus. Tokia idėja pasigirdo po Se...
-
Klaipėdoje įsigaliojo nauja tvarka: po išvykų teks teikti ataskaitas3
Įsigaliojus naujai Klaipėdos savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų komandiruočių į užsienį tvarkai, visi grįžusieji po darbo kelionių Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisijai privalės pateikti ataskaitas ne tik ...
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...