Šiltiems kraštams pritaikytos švieslentės neatlaikė Vilniaus žiemos

Viešojo transporto stotelėse dar 2008 m įrengtos švieslentės vis dar merdi. Keleiviams iš jų – jokios naudos. Švieslentės vėl kabo be ekranų – styro tik prie stulpų pritvirtinti tušti rėmai. Kalta žiema?

Įranga labai jautri

Vilniaus savivaldybės Informacinių technologijų skyriaus pastangos pažaboti modernias technologijas ir pagaliau priversti švieslentes nenutrūkstamai rodyti tikslią informaciją – bevaisės. Šalta žiema atskleidė, kad švieslentės iš esmės nepritaikytos atšiauriam ir permainingam Lietuvos klimatui.

„Technologinė pažanga ir modernūs įrenginiai ne visada eina koja kojon su galimybėmis juos eksploatuoti ir užtikrinti jų veikimą“, - sakė Informacinių technologijų skyriaus vedėjas Rimvydas Jančiauskas. Jis neslėpė, kad Vilniaus užmojai turėti tai, kas išrasta geriausia, nepasiteisino.

„Kaunas įsigijo paprastesnes švieslentes. Aišku, ten irgi kyla problemų, tačiau ne tiek, kiek pas mus. Vilnius pasirinko modernias, ryškias, daug informacijos galinčias pateikti švieslentes, tačiau paaiškėjo, kad pažanga turi trūkumų – įranga labai jautri. Tai ypač išryškino ši žiema“, - neslėpė vedėjas R.Jančiauskas.

Reikės papildomų investicijų?

Šalčiai išbalansuoja švieslenčių vaizduoklių darbą. Be to, sudėtinga švieslentėms užtikinti nenutraukiamą elektros tiekimą. Žinia, diegiant švieslentes buvo nuspręsta pasirinkti pigesnį ir iš pirmo žvilgsnio paprastesnį įrenginių maitinimo būdą. Dabar elektra švieslentes pasiekia troleibusų tinklais. Tačiau šis būdas pasirodė esąs neefektyvus, mat pastovios elektros srovės užtikrinti nepavyksta. Dėl to atšąla švieslenčių ekranai, jie keliauja į garantinio aptarnavimo centrą.

„Remontas nieko nekainuoja, tačiau jam reikia laiko. Neatmetama galimybė, kad bus iš esmės keičiamas švieslenčių maitinimo šaltinis. Elektra būtų tiekiama ne troleibusų tinklais, bet atvedama tiesiogiai požeminiais kabeliais“, - aiškino R.Jančiauskas.

Jis neslėpė, kad antrasis būdas būtų tinkamesnis, tačiau švieslenčių pajungimas užtruktų dar ilgiau. Be to, tam pinigų miesto biudžete kol kas nenumatyta. Reikėtų ieškoti papildomų lėšų, o skylėta sostinės kišenė šviesių perspektyvų nežada.

„Tačiau atvedus elektrą specialiai nutiestais kabeliais švieslenčių projektas galėtų išsiplėsti. Dabar jis priklausomas nuo troleibusų tinklų“, - atkreipė dėmesį  R.Jančiauskas.

Kiek konkrečiai lėšų pareikalautų švieslenčių maitinimo būdo keitimas, nepaskaičiuota.

Informacijos tikslumas – 99 proc.

Iš viso Vilniuje šiuo metu įrengta 40 švieslenčių. Kuriose stotelėse įrengti švieslentes, sprendė miesto savivaldybės, autobusų, troleibusų parkų ir „Susisiekimo paslaugų“ specialistai. Kol kas švieslentės gali būti įdiegtos tik ten, kur yra troleibusų kontaktinis tinklas.

Švieslentės – tai elektroninio bilieto projekto dalis. Visa elektroninio bilieto ir su juo susijusios elektroninės infrastruktūros įdiegimo sostinėje kaina siekia 10 mln. litų. Iš jų švieslentėms įrengti atriekta 733 tūkst. litų.

Žadėta, kad švieslentės pradės veikti dar 2008 m. pavasarį. Vėliau terminas buvo vis nukeliamas, kol projektas visai įstrigo. Kada sistema veiks visu pajėgumu, dabar jau bijoma prognozuoti. R.Jančiauskas yra sakęs, kad dešimtbalėje sistemoje pagal sudėtingumą švieslenčių projektą vertina septynetu.

Jei sistema kada nors pradės veikti taip, kaip numatyta projekte, stotelėse laukiantys keleiviai švieslentėse matys realų autobusų ir troleibusų atvykimo laiką. Tarkime, pagal tvarkaraštį autobusas turėtų atvažiuoti po minutės, tačiau dėl kokių nors priežasčių jam vėluojant švieslentė rodys, kad keleivis jo sulauks tik po dešimties minučių. Jei autobusas sustotų dėl gedimo, jo maršrutas visai dingtų iš švieslentės ekrano. Informacijos tikslumas turėtų siekti 99 proc.