Vilniaus savivaldybė, siekdama šilumos gamyboje gamtines dujas pakeisti biokuru, ketina skelbti apie 700 mln. litų vertės investicijų konkursą.

Tikimasi, kad tarptautinis konkursas bus paskelbtas per artimiausias tris savaites. Kitą savaitę savivaldybė ketina pasirašyti sutartį su advokatų kontora "Bernotas & Dominas Glimstedt", kuri studiją atliks už maždaug 100 tūkst. litų. Skelbimas apie konkursą „Financial Times“ kainuos dar apie 10 tūkst. dolerių – apie 27,5 tūkst. litų.

„Konkurso tikslas pasiekti mažą skandinavišką šilumos kainą ir pasiekti nepriklausomybę nuo vienintelio dujų šaltinio. Investuotoją parinksime konkurso būdu. Tikiuosi, kad konsultantai padės išspręsti teisines problemas, nors tai yra gana sudėtinga. Neaišku, ar pavyks konkurso būdu rasti investuotoją, kuris investuotų į jau išnuomotus šilumos tinklus“, - trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo Vilniaus meras Vilius Navickas.

Skaičiuojama, kad investicijos turėtų siekti apie 700 mln. litų.

Anot mero V.Navicko, perėjus prie biokuro šiluma vilniečiams kainuotų mažiau. Šiuo metu vilniečiai už šilumą moka 23 centus už kilovatvalandę (su PVM).

„Visada pabrėždavau, kad mūsų tikslas - kaina, kuri yra Skandinavijoje – 16-17 ct už kilovatvalandę. Atmetus vadinamąjį 2 ct dydžio Imbraso mokestį, kurį mokame už buvusią skolą, ir perėjus prie biokuro, tokią kainą galėtume turėti“, - įsitikinęs Vilniaus meras.

Jis pabrėžė, kad jei iki 2016 m. sausio pirmos dienos Vilnius neatitiks ES taršos reikalavimų, miestas mokės milijonines baudas. „Todėl turime arba įrengti taršą mažinančius filtrus, arba pereiti prie biokuro. Manome, kad turime įgyvendinti 2008 m. Vilniaus miesto tarybos sprendimą ir pasirinkti antrąjį variantą“, - aiškino V.Navickas.

"Į investicijas žiūrime vartotojo akimis - jeigu investicija padaryta, mažinant tarifą, mes už tokią investiciją. Investicija, kuri didina tarifą, yra nepriimtina. Šiuo atveju filtrai, kuriuos pasiūlė Kauno technologijos universitetas, didina tarifą", - priminė bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ direktorius Arūnas Keserauskas.

Birželio pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybės taryba nepritarė siūlymui dar dvidešimčiai metų - nuo 2017 iki 2037 metų pratęsti Vilniaus šilumos tinklų nuomą Prancūzijos koncernui "Dalkia" . Tik su tokia sąlyga "Dalkia" sutiktų investuoti į perėjimą prie biokuro.

Remiantis Kauno technologijos universiteto galimybių studija, tam, kad Vilniaus miestas atitiktų būsimus taršos reikalavimus, į Vilniaus šilumos tinklus reikėtų investuoti nuo 450 mln. iki 1,2 mlrd. litų.

"Vilniaus energija" 2002 metais įsipareigojo iki 2017 metų į Vilniaus šilumos tinklus investuoti apie 579 mln. litų. Iki 2010 metų vasaros pradžios įmonė teigė atlikusi beveik visas investicijas - 518,2 mln. litų.

Bendrovės „Dalkia“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas negalėjo atsisakyti, ar bendrovė dalyvautų savivaldybės paskelbtame konkurse. „Savivaldybės prašymu mes pateikėme savo pasiūlymus, tačiau jie buvo atmesti. Dabar sunku pasakyti, kaip bus, nes žinome konkurso sąlygų“, - kalbėjo N.Mikalajūnas.