Vilniaus Sapiegos ligoninės buvę darbuotojai per teismus reikalauja jiems sumokėti apie pusę milijono litų.

Sprendimas - po 2 savaičių

Trys gydytojai, slaugytojos, virtuvės darbininkai, sargai ir kiti buvę darbuotojai mano, kad tokia suma jiems turi būti sumokėta kaip išeitinė išmoka, vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaitymo laikotarpį bei delspinigiai.

Sapiegos ligoninė su reikalavimais iš dalies sutinka, tačiau nenori mokėti tos sumos, kuri turi būti išmokama pagal 2006-siais sudarytą kolektyvinę darbo sutartį. Joje numatyta, kad atleidžiant darbuotoją ne dėl jo kaltės turi būti taikomas dvigubas koeficientas. Visi darbuotojai, kurie dabar bylinėjasi su ligonine, buvo atleisti dėl etatų mažinimo.

Šiemet liepos 8 d. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas patenkino ieškovų skundą.Sapiegos ligoninei parašius apeliacinį skundą, šią civilinę bylą apeliacine tvarka ketvirtadienį išnagrinėjo Vilniaus apygardos teismas. Savo sprendimą teisėjų kolegija skelbs lapkričio 16 d. Po apygardos teismo nutarties sprendimas šioje byloje turi įsiteisėti.

Prisiteisė 100 tūkst. litų

Buvusių ligoninės darbuotojų advokatas Arūnas Zaleckis BNS sakė, kad su dalimi buvusių darbuotojų buvo atsiskaityta, kiti apskritai negavo jokių išmokų. Advokato manymu, piniginių lėšų išieškojimas atsiskaitant su darbuotojais galėtų vykti parduodant turimą medicininę ir kompiuterinę techniką, tai pat baldus.

Dienraštis primena, kad precedentas jau yra: buvęs Sapiegos ligoninės direktorius Jurgis Gediminas Rimdeika už atleidimą iš pareigų prisiteisė apie 100 tūkst. litų kompensaciją. Jis buvo atleistas 2010 m. rugsėjo 27 d., vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko įsakymu „Dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės“.

Ieškovas su atleidimu nesutiko, savo ieškinyje teigė, kad darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį, turi nurodyti ir įrodyti konkrečius faktus dėl kurių darbuotojas negali tęsti darbo bei nurodyti svarbias priežastis, dėl kurių yra būtina nutraukti su darbuotoju neterminuotą darbo sutartį.

Miestas - niekuo dėtas

Vilniaus vicemeras Jonas Pinskus atkreipė dėmesį, kad atleistų Sapiegos ligoninės darbuotojų bylinėjimasis neturi nieko bendra su trečiadienį miesto taryboje priimtu sprendimu sujungti dvi miesto ligonines - Vilniaus miesto universitetinę ir Sapiegos, slegiamą milijoninių skolų.

„Pastarasis sprendimas – tik viena iš išeičių, sprendžiant Sapiegos ligoninės problemas. Tai yra ankstesnio Vyriausybės sprendimo padarinys“, – aiškino J.Pinskus.

Finansiniai Sapiegos ligoninės sunkumai iš esmės prasidėjo 2010 m., kai Vyriausybei pertvarkant sveikatos sistemą Sapiegos ligoninė buvo priskirta rajono lygmens kategorijai. Respublikinės gydymo įstaigos statusą praradusi ligoninė turėjo atsisakyti daugybės paslaugų, dėl to teko karpyti ir darbuotojų etatų skaičių.

Vilniaus miesto savivaldybė, vykdydama Vyriausybės nutarimą dėl sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo, iš apskrities nuo 2010 m. liepos 1 d. perėmė Sapiegos ligoninės dalininko teises, pareigas ir turtą.