Prokuratūra atsisakė pradėti tyrimą dėl šildymo sąskaitų (atnaujinta)

Generalinė prokuratūra, išnagrinėjusi Valstybinės energetikos inspekcijos kreipimąsi dėl viešojo intereso gynimo po lapkričio mėnesį išaugusio šilumos suvartojimo Vilniuje, nusprendė, kad turimų duomenų nepakanka pradėti tyrimo.

Vietoj bylos kėlimo prokuratūra gręžiasi į Valstybinės energetikos inspekciją ir Vilniaus miesto savivaldybę, kaltindama jas neatlikus savo pareigų.

Trečiadienį energetikos ministro Arvydo Sekmoko paprašyta atlikti Energetikos inspekcijos viršininko Rimgaudo Špoko tarnybinį veiklos patikrinimą ir pasiūlyti jį patraukti tarnybinėn ar bausminėn atsakomybėm, taip pat pareikalauta imtis priemonių pašalinti pažeidimus.

Prokuratūros kreipimasis sostinės savivaldybėje padėtas ant  savivaldybės administracijos direktoriaus stalo.

„Prašome išsiaiškinti, kas atsakingas. Kiek žinau, yra sukurtas atskiras departamentas, skyriai. Tegu jie išsiaiškina, kas nekontroliavo paskirtų administratorių veiklos“, - teigė prokuratūros civilinių bylų skyriaus prokurorė Silva Mickutė.

Generalinė prokuratūra iš įstaigų turi sulaukti atsakymų per 20 dienų.

„Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pagal Valstybinės energetikos inspekcijos kompetencijos nuostatus inspekcija vykdo energetikos kontrolę visoje šalyje, nepriklausomai nuo to, kas valdo, disponuoja ar naudoja energetinius įrenginius. Įstaigos veiklos mechanizmas ir priemonių taikymas gana platus: nuo privalomų nurodymų davimo iki administracinių nuobaudų taikymo. Manome, kad inspekcijos atlikto patikrinimo ir išvados apie galimus atitinkamų institucijų pažeidimus perdavimas generalinei prokuratūrai vertinamas kaip savo pareigų neatlikimas. Šilumos sunaudojimo sostinėje patikrinimas organizuotas ne inspekcijos, bet energetikos ministro pavedimu ir ministro pirmininko posėdžio protokoliniu nutarimu“, - aiškino prokurorė.

Prokurorė pabrėžė, kad savivaldybės ir energetikos inspekcijos kaltę galima įžvelgi dar lapkričio mėnesį.

„Rugsėjo pabaigoje šilumos įstatymo pakeitimo esmė buvo šilto vandens priežiūrą atskirti nuo šilumos tiekėjo. Įstatymas įsigaliojo lapkričio pirmą dieną. Nebuvo pereinamo laikotarpio. Perdavimas vyko tik spalio mėnesį. Per dešimt dienų perduota apie 4 tūkst. namų. Perdavimas vyko chaotiškai. Tai turėjo pasekmių“, - konstatavo S.Mickutė.

Kaip pasakojo prokurorė, išnagrinėjus turimus faktus paaiškėjo, kad šilumos tinklų perdavimo metu nebuvo perduota visa techninė dokumentacija, kai kurie prižiūrėtojai netgi pasigedo raktų, negalėjo patekti į patalpas.

„Žmonės nebuvo pasiruošę. Pagal Šilumos įstatymą inspekcija privalo prižiūrėtojams išduoti licencijas.  Pati inspekcija konstatuoja, kad licencijos nebuvo išduotos. Tai reiškia, kad ji neįvykdė savo funkcijų, nesirūpino, kad žmonės gautų licencijas“, - kalbėjo prokurorė.

Pašnekovė tvirtino, kad Vilniaus miesto savivaldybė taip pat turėtų atsakyti už savo pareigų nevykdymą. „Komisija buvo sudaryta tik tada, kai viešojoje erdvėje pasklido informacija apie padidėjusį šilumos suvartojimą.  Pereinamuoju laikotarpiu, kai iš tiesų vyko perdavimas, kontrolės iš savivaldybės nebuvo“, - sakė S.Mickutė.