Prie Seimo - kalėdiniai ūkininkų turgeliai

Kalėdinių ūkinininkų turgelių prie Seimo rūmų idėja pasiteisino: pirkėjai skubėjo apsirūpinti produktais šventiniam stalui, o prekeiviams įdienojus teko važiuoti papildyti atsargų.

Antradienį prie Seimo rūmų vaizdas buvo neįprastas: aikštės gale iškėlęs vėliavą stovėjo dekoratyvinis laivas, iš kurio sklido čia pat rūkomos žuvies kvapas, netoliese narve gageno žąsys, kelios dešimtys ūkininkų derėjosi su pirkėjais, siūlydami natūralius produktus šventiniams pietums – duoną, mėsos gaminius, žuvį, vaisius, daržoves, medų.

Dalis prekeivių pardavę vienus produktus skubėdavo atsivežti kitų, tačiau pieno gaminių visiems norintiems neužteko – dėl šalčių porai ūkininkų nepavyko užvesti savo automobilių ir jie negalėjo atvykti. "Tačiau tikimės, kad trečiadienį ši problema bus išspręsta", – vylėsi žemės ūkio kooperatyvo "Lietuviško ūkio kokybė" direktorius Mindaugas Maciulevičius.

Kalėdiniame turgelyje viena ir populiariausių prekių - žąsys. Jų galima įsigyti tiek šaldytų, tiek gyvų. Vieno kilogramo kaina – 30-35 Lt. Organizatorius juokėsi, kad žąsimis prekiauti nusprendė neatsitiktinai.

"Atsiminėme istoriją, vadinamąją "Žąsų karu", apie 1934 metus, kai tuometinė valdžia bandė grumtis krize. Tuomet sutrikus paukštienos eksportui, valdininkai žąsis turėdavo pirkti, net jei to nenorėdavo", – pasakojo M.Maciulevičius.

Organizatorius juokėsi, kad jei būtų atvežę po žąsį kiekvienam Seimo nariui, aikštėje būtų nesugebėję su jomis susitvarkyti – ryte pakako sumaišties vienai pabėgus iš narvo ir lakstant tarp žmonių. Vieną gyvą žąsį mergina nupirko seneliui kaip Kalėdų dovaną – kitos dar laukia savo pirkėjų.

Apie „Žąsų karą"

Šių dienų krizė, kurią išgyvena pasaulis ir Lietuva, dažnai lyginama su Didžiąją ekonomine krize, arba Didžiąja depresija, pradėjusia siausti 1929 metų spalio 24-ąją, dar vadinamą Juodąjį ketvirtadienį.

Valstybės biudžeto balansavimas, karpant valdininkų etatus ir algas, didesni mokesčiai, alkoholio akcizas, vartojimo skatinimas, verčiant pirkti žąsis, - taip tuometė Lietuvos Vyriausybė grūmėsi su "kriziu". Žemės ūkio produktų kainos tada smuko 40-60 proc. Tai atsisuko prieš šalies ūkio pagrindą sudariusius ūkininkus.

Vokietijoje į valdžią 1933-iaisiais atėjus naciams, Lietuvos ir Vokietijos santykiai vis blogėjo. Lietuvos kiaulių augintojams, dar 1930 m. į Vokietiją eksportavusiems 156 tūkst. gyvų kiaulių, 1933 m. leista įvežti jau tik 21,8 tūkst. 1934 m. Vokietija visiškai sustabdė žąsų importą iš Lietuvos. Negana to - trukdė šiuos paukščius vežti tranzitu ir į kitas valstybes, Nyderlandus ar Prancūziją. Tai buvo skaudus smūgis - 1931-ųjų duomenimis, Lietuva kasmet vokiečiams parduodavo apie 600 tūkst. gyvų žąsų.

Lietuvos paukštininkystei grėsė katastrofa. Reikėjo skubiai kam nors parduoti šimtus tūkstančių žąsų. Ir pirkėjais ne savo noru tapo valdininkai. Vyriausybė 1934 m. spalio 30 d. įsakė visiems valdininkams priklausomai nuo jų tarnybos kategorijos (o kategorijų buvo 18) įsigyti po 4 ar 5 Lt vertės žąsį. I-os kategorijos valdininkas privalėjo pirkti vieną, II-os - dvi žąsis ir pan.

Dar aktyvesniais paukštienos valgytojais turėjo tapti neetatiniai darbuotojai ir pensininkai - jie turėjo pirkti po žąsį už kiekvieną pusšimtį litų savo algos, taigi 150 Lt uždirbantis asmuo buvo priverstas nusipirkti bent tris žąsis. Beje, pensininkais nepasitenkinta, žąsis buvo nurodyta pirkti net ir studentams. Kaip įrodymą apie pirkinį pirkėjas kartu su žąsimi iš pardavėjo gaudavo tam tikrą numeruotą kortelę „viena žąsis".

Kalėdinis ūkininkų turgelis prie Seimo rūmų veiks gruodžio 22 ir 23 d. nuo 10 iki 18 val.