Tvankaus karščio periodas – darbymetis medikams. Greitosios pagalbos darbuotojai per kol kas karščiausias šių metų dienas rūpinosi žmonėmis, kurių sveikata sutriko dėl aukštos oro temperatūros. Dažniausios pasitaikę karščių pasekmės sveikatai – perkaitimas, šilumos smūgis, infarktas ir insultas.

„Suglebę“ šventės dalyviai

Ilgąjį savaitgalį Lietuvoje saulę vis keitė liūtys, bet beveik nuolat laikėsi 27-32 laipsnių karštis. Realiai jaučiama oro temperatūra, vadinamasis karščio indeksas, siekė 30-41 laipsnį.

Vilniaus greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties direktoriaus pavaduotoja GMP paslaugos organizavimui Vanda Pumputienė sakė, kad stoties darbuotojai savaitgalį daug dėmesio turėjo skirti Moksleivių dainų šventės dalyviams. Kaitroje vaikai turėjo ir žygiuoti eisenose, ir repetuoti, ir koncertuoti vakarais karščiui dar neatlėgus.

„Vilniuje per šventę iškvietimų dėl perkaitimų, šilumos smūgių buvo devyni mokiniams ir trylika suaugusiems. Esant šilumos smūgiui kūno temperatūra kyla iki 40 laipsnių, savaitgalį buvo daugiau perkaitimo požymių: silpnumas, nuovargis, mieguistumas, suglebimas“, - apie nemaloniąją šventės pusę pasakojo V.Pumputienė.

Jaunieji šventės dalyviai portalui 1diena.lt pasakojo didesnių problemų dėl karščio nepajutę, nors ištverti eisenas ir repeticijas buvo nelengva. Tačiau moksleiviai pripažino, kad šiek tiek išgąsdinusių incidentų vis tik neišvengta. „Viena šokėja per žygiavimą apalpo, jai prireikė pagalbos“, - sekmadienį pasakojo vienas Plungės M.Oginskio meno mokyklos orkestras muzikantų.

Tirštėja kraujas

Liepos 6 dieną Vilniaus GMP fiksavo tris miokardo infarktus. Labai karštą liepos 7 dieną Vilniaus GMP vyko į penkis iškvietimus dėl miokardo infarktų. „Paprastai tiek nebūna, daugoka“, - komentavo V.Pumputienė. Vėsesnę liepos 8-ąją Vilniaus GMP užfiksuotas vienas miokardo infarkto atvejis. Per šias tris dienas Vilniaus mieste – 21 insultas, 12 apalpimų atvejų.

Direktoriaus pavaduotoja GMP paslaugos organizavimui V.Pumputienė akcentavo, kad vienas lemtingiausių karščio poveikių organizmui yra kraujo sutirštėjimas. „Organizmas, stengdamasis atsivėsinti, išgarina daug skysčio. Per plaučius per dieną išgarinama apie 300 mililitrų vandens, pašalinant apie 20 proc. kūno šilumos. Organizmas paskirsto šilumos atidavimą į aplinką, tad žmonėms, ypač vyresnio amžiaus, sumažėja troškulio jausmas. Tačiau tai apgaulinga savijauta, nes, jeigu organizmas nepapildomas skysčiais, tirštėja kraujas“, - aiškino V.Pumputienė.

Gydytojos kardiologės teigimu, jauniems žmonėms tai mažiau pavojinga, nes organizmas lengviau adaptuojasi. Vyresnio amžiaus žmonėms, ypač jau esant sklerotiniams pakitimams galvos smegenų ar širdies kraujagyslėse, gali išsivystyti infarktas arba insultas.

„Nemažai žmonių, būdami 60-ies ar 70-ies metų, jaučiasi sveiki ir nieko bloga neįtaria. Tačiau kol širdies koronarų (vainikinės arterijų, kuriomis į širdį atiteka arterinis kraujas – red. past.) spindis nesumažėja apie 70 proc., žmonės nejaučia jokių simptomų. Bet net ir visai sumažėjus spindžiui bei atsiradus simptomų visumai, veiklą kompensuoja šalutinės kraujagyslės, bet jos jau negali taip aprūpinti krauju širdies. Yra statistika, kad apie 63 proc. moterų ir 50 proc. vyrų miršta staiga, neturėjus jokių skundų. Reiškia, pas juos buvo dideli pakitimai, bet nebuvo simptomų, ir labai gerai kompensavo šalutinės kraujagyslės, o netekus daug skysčių per siauresnes kraujagysles sutirštėjusiam kraujui – užkirstas kelias“, - karščio pavojus vyresniems žmonėms vardijo V.Pumputienė.

Pavojus jauniems

Lauko renginiai per karščius ne veltui laikomi dideliu išbandymu ne tik dalyviams, bet ir žiūrovams. Esant aukštai oro temperatūrai daugiausia apalpsta jauni žmonės, kurie ilgai stovi. „Kraujas suteka į kojas, į širdį priteka mažiau veninio kraujo, reiškia, kad širdis dirba pustuštė. Į smegenis nepriteka pakankamas kraujo kiekis, ir žmogus alpsta“, - sakė V.Pumputienė.

Medikės patarimu, jaunesniems žmonėms per karščius sportuojant ar sunkiau dirbant svarbiausia išvengti dehidratacijos. Netenkama ne tik skysčių, bet ir natrio, chloro, kalcio, magnio ir daug kitų medžiagų, dėl to neužtenka gerti vien paprastą vandenį, reikia ir skysčių su įvairiomis druskomis. „Juk dirbant išsiskiriantis prakaitas ne šiaip yra sūrus – su juo išeina reikalingos medžiagos iš organizmo, kurių atsargas reikia papildyti. Esant šių medžiagų trūkumui gali prasidėti mėšlungis“, - perspėjo greitosios medicinos pagalbos darbuotoja. V.Pumputienė pataria per karščius dėvėti lengvo audinio, jokiu būdu ne sintetinio, drabužius, atsisakyti riebaus maisto ir, žinoma, nepamiršti vartoti kuo daugiau skysčių.

Nuskęsta vis daugiau

Nors maudynės taip pat gelbsti nuo karščio, tačiau neatsargus maudymasis šiais metais pasiglemžia vis daugiau gyvybių.

Dar prieš pastarąjį savaitgalį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pranešė, kad situacija dėl nuskendimų šiemet kelia ypatingą susirūpinimą. Iki liepos 5 dienos ugniagesiai buvo ištraukę 87 skenduolius, tarp jų šešis vaikus. Pernai per tą patį laikotarpį buvo ištraukti 78 nuskendę žmonės. Nuskendusių gyventojų skaičius yra dar didesnis, nes, be ugniagesių, skenduolius ištraukia gelbėjimo stočių gelbėtojai, policininkai, pasieniečiai, gyventojai. Vien per užpraėjusį karštą savaitgalį įvairiuose šalies vandens telkiniuose nuskendo aštuoni žmonės.

Pastarasis savaitgalis buvo dar tragiškesnis: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pranešė, kad Lietuvoje nuskendo net 11 žmonių, tarp jų – du vaikai.

Stichijų aukos pasaulyje

JAV oro temperatūra kai kuriose valstijose viršijo 40 laipsnių, dėl karščio mirė mažiausiai 40 žmonių. Misūrio valstijoje, Sent Luiso mieste, savaitgalį užfiksuota 46 laipsnių temperatūra.

Rusijos pietuose esančiame Krasnodaro regione kilus staigiems potvyniams žuvo daugiau nei 170 žmonių. Rusijoje pirmadienis paskelbtas gedulo diena.