Guggenheimo statybų procedūros atidėjimą opozicija sutiko šūksniais „yes!”

Vilniaus miesto taryba nesutiko įtraukti į darbotvarkę Guggenheimo muziejaus statybos ir projekto valdymo klausimo. Po balsavimo opozicija rezultatus palydėjo šūksniais „yes!”.

Nukėlė muziejaus vystymą

Šiandien Vilniaus miesto taryba turėjo pradėti svarstyti daugiafunkcio kultūros centro „Jono Meko vizualiųjų menų centras ir muziejus Ermitage/Guggenheim – Vilnius“, statybos ir projekto valdymo galimybes. Nuo ankstyvo ryto valdančiosios koalicijos nariai dūsavo, jog dėl šio klausimo neabejotinai taryboje užvirs mūšis.

Tačiau klausimas tarybos frakcijų vadovų sueigos pritarimu į darbotvarkę siūlytas įtraukti papildomu. Reiškia, taryba dar turėjo balsuoti už jo įtraukimą į darbotvarkę. Kaip ir tikėtasi, posėdžio pradžioje iš 21 tarybai pateikto klausimo opozicijai ir keletui valdančiosios koalicijos narių užkliuvo tik Guggenheimo statyba.

Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūnas Gediminas Rudžionis tikino, kad šį klausimą svarstyti taryboje per anksti. Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Algirdas Gricius pridūrė, kad klausimo medžiagos tiek daug ir ji gauta tik vakar vakare, tad ne visi spėjo į klausimą įsigilinti.   

Vilniaus meras Vilius Navickas buvo priverstas skelbti balsavimą dėl klausimo įtraukimo į tarybos darbotvarkę. Pasirodžius švieslentėje balsavimo rezultatams taryba sekundei nuščiuvo: 20 už, 20 prieš, nebalsavo 2. Vienas pastarųjų – konservatorių frakcijos narys Vidas Urbonavičius. Šis pareiškė balsavęs už, bet balsavimo sistema nesuveikusi. Nepaisant opozicijos niurnėjimo, konservatorių frakcijos vardu prašyta perbalsuoti. Rezultatai – 21 už, 22 prieš, klausimas neįtrauktas. Rezultatus opozicija palydėjo šūksniais „yes!”, tačiau meras juos staiga atvėsino.

„Nieko, klausimą į darbotvarkę įtrauksime po dviejų savaičių“, - mestelėjo V.Navickas.

Pradės ieškoti finansavimo
 
Po poros savaičių tarybai bus siūloma pradėti procedūras, susijusias su muziejaus projektavimu, statyba bei finansavimo paieškomis. Projektą koordinuotų speciali, mero V.Navicko potvarkiu suburta darbo grupė. Šiai vadovauja Vilniaus miesto vicemeras bei Guggenheimo entuziastas Gintautas Babravičius.

Projekto užsakovu taptų viešoji įstaiga „Jono Meko vizualiųjų menų centras“. Ši būtų atsakinga už lėšų paieškas. Muziejaus statybai tikimasi lėšų gauti ne tik iš valstybinio biudžeto, privačių investuotojų, bet ir iš Europos Sąjungos fondų.

Projektą valdytų savivaldybei priklausanti bendrovė „Vilniaus kapitalinė statyba“. Ši būtų atsakinga už pastato projektavimą ir statybų priežiūrą, viešinimą, turto draudimą ir konsultantų priežiūrą. Šiai už atliktus darbus tektų 3 proc. nuo statybų ir projektavimo darbų bendros sumos.

Muziejaus savininku būtų Vilniaus miesto savivaldybė. Europoje dažnai tokių projektų centrų būna kelios šalys: valstybė, savivaldybė bei regionas.

Muziejus už 0,5 mlrd. litų

„Jono Meko vizualiųjų menų centras ir muziejus Ermitage/Guggenheim – Vilnius“ praėjusį kovą buvo pristatytas Kanų tarptautinėje nekilnojamojo turto parodoje. Pagal parengtą projektą muziejuje numatyta įrengti Jono Meko vizualiųjų menų centrą, dvi nekomercinio kino sales bei sudaryti galimybę eksponuoti visuomenėje prieštaringai vertinamo „Fluxus“ judėjimo kūrinius. Šio judėjimo pradininkas – lietuvis Jurgis Mačiūnas. Taip pat jame planuojama įrengti restoranus, parduotuves, muziejaus erdvėse organizuoti įvairius renginius.

Tikimasi, kad kasmet muziejuje būtų surengtos 3 parodos, kuriose būtų eksponuojami kūriniai iš Sankt Peterburgo pasididžiavimo, Ermitage muziejaus, bei Guggenheimo meno fondų.

Pagal atliktą galimybių studiją muziejuje būtų galima sukurti 900 naujų darbo vietų, iš kurių 200 būtų įkurtos tiesiogiai kultūros ir meno centre. Tikimasi, kad kasmet muziejų aplankys daugiau nei 4 tūkst. žmonių, kurių pusę sudarytų turistai iš užsienio šalių. Preliminariai paskaičiuota, kad pastarųjų išlaidos Vilniuje kasmet siektų daugiau nei 200 mln. litų. Taip pat tikimasi, kad muziejaus atsiradimas Vilniuje apie 2-5 proc. kilstelėtų ir miesto nekilnojamojo turto vertę.

Muziejaus statyba atsieitų apie 0,5 mlrd. litų. Dar kelių milijonų litų kasmet reikėtų muziejaus išlaikymui, tačiau planuojama, kad apie 60 proc. visų muziejaus išlaikymui reikalingų lėšų kasmet galėtų užsidirbti pats kultūros centras.

Faktai ir skaičiai

Projektas pradėtas įgyvendinti 2005 m. Tuomet svajota, kad daugiafunkcis kultūros centras galėtų iškilti iki 2009 m. Tačiau planai subliuško. Vilnius Europos kultūros sostinės titulu dabinasi neturėdamas ne tik Guggenheimo, bet ir funkcionuojančio oro uosto.

2007 m. Vilniaus miesto valdžia, vadovaujama liberalcentristų, įsteigė viešąją įstaigą „Jono Meko vizualiųjų menų centras“ ir kasmet įsipareigojo skirti lėšų šio centro išlaikymui.

2007 m. vasarį savivaldybės taryba patvirtino miesto bendrąjį planą, kuriame prie Baltojo tilto numatyta teritorija kultūros centro statybai.

2007 m. kovą savivaldybės taryba pavedė viešajai įstaigai už 5 mln. JAV dolerių įsigyti visuomenėje prieštaringai vertinamo Jurgio Mačiūno ir „Fluxus“ kolekciją, kurią sudaro 2,7 tūkst. darbų. Šiuo metu už pirkinį sumokėta vos pusė sumos. Likusi dalis grąžinama kasmet dalimis. Šių metų biudžete kolekcijos išpirkimui paskirti 2 mln. litų. 

2008 m. balandį Vilniaus Rotušėje paskelbtas tarptautinio muziejaus architektūros projektų konkurso nugalėtojas. Juo tapo irakiečių kilmės britų architektė Zaha Hadid. Architektės pasiūlytame beveik 14 tūkst. kvadratinių metrų dydžio pastate turėtų būti ne tik pagrindinės kolekcijos galerijos, bet ir kino salės, litvakų meno ir informacinis centrai, Valstybinio Ermitažo muziejaus ir specialiųjų parodų galerijos.

2008 m. spalį Guggenheimo fondo atstovai iš Niujorko pristatė preliminarią Guggenheimo muziejaus galimybių studiją.

2009 m. rugsėjį Vilniaus miesto taryba patvirtino teritorijos, į kurią patenka ir būsimasis muziejus, detaliojo plano konceptualiąją dalį.