Quantcast

Guggenheimas taryboje sunkiai pralaužė ledus

Vilniaus miesto taryba pradėjo svartyti visuomenėje prieštaringai vertinamo Guggehneimo muziejaus statybos galimybes. Klausimas priimtas vos trijų balsų persvara.

Balsavimas virto cirku

Prieš mėnesį valdančioji koalicija nesėkmingai bandė įtraukti į posėdžio darbotvarkę Vilniaus Guggenheimo muziejaus statybos ir projekto valdymo klausimą. Jo pradėti svarstyti nesutiko ne tik opozicinės tarybos frakcijos, bet ir valdančiosios koalicijos partneriai – Liberalų sąjūdis.

Šįkart taryba po daugiau nei pusės valandos diskusijų, vos trijų balsų persvara sutiko pradėti procedūras, susijusias su muziejaus projektavimu, statyba bei finansavimo paieškomis. Iš 51 tarybos nario balsavime dalyvavo tik 28 nariai. Iš jų 24 balsavo „už“. Susilaikė  konservatorė Violeta Podolskaitė ir Liberalų sąjūdžio seniūnas Arūnas Štaras.

Balsavime nedalyvavo pozicinės Tvarkos ir teisingumo, Lenkų rinkimų akcijos, fronto frakcijos, liberalų sąjūdžio nariai Algirdas Gricius, Vidmantas Martikonis, socialdemokratas Audrius Rudys. Dėl pastarųjų ir kilo didžiausias ginčas. Mat primą kartą nepavykus pravesti balsavimo elektroniniu būdu, nuspręsta balsuoti keliant rankas. Tie, kurie nusprendė nedalyvauti posėdyje – pakilo ir išėjo iš salės. Tačiau V.Martikonis, A.Rudys bei dar vienas tarybos narys liko sėdėti savo vietose. Opozicijai šie trys tapo motyvu ginčijant balsavimo rezultatus.

Balsavimo rezultatai galioja, kuomet balsuojant dalyvauja 26 tarybos nariai. Opozicijos skaičiavimais salėje balsuojant už tai, kad būtų pradėtas svarstyti muziejaus statybos klausimas, dalyvavo tik 25 politikai. Diskusijas numalšino Vyriausybės atstovas apskrityje Jurgis Jurkevičius. Esą tie, kurie liko sėdėti salėje, nebalsavo, bet pačiame procese dalyvavo. Kvorumas susirinko – balsavimo rezultatai įskaityti.

Nepaisant paaiškinimų opozicija tarybos salėje pakėlė triukšmą. Nors jau buvo pradėtas nagrinėti kitas klausimas, Lenkų rinkimų akcijos nariai kartu su Tvarkos ir teisingumo frakcijos atstovais šaukė „Perbalsuoti“. Nepajėgę perrėkti valdančiųjų supykę politikai šūkaliodami išgriuvo iš salės lauk. Taryboje liko mažiau nei pusė politikų – teko likusią posėdžio dalį atidėti kitam kartui.

Susilaukė kolegų kritikos

Nors šiuo balsavimu tik pradėta svarstymo procedūra i galutinis sprendimas bus priimtas tik kitame tarybos posėdyje, šiandien tiek opozicijos, tiek ir valdančiosios koalicijos partnerių – Liberalų sąjūdžio kritika liejosi per kraštus. 

„Toje studijoje daug netikslumų. Vienoje vietoje rašoma, kad muziejuje dirbs 126 darbuotojai, kitoje vietoje – 200. Rašoma, kad kasmet muziejų aplankys pusė milijono turistų. Tačiau Ispanijoje per metus apsilanko 660 tūkst. turistų. Tai kiek jų bus Lietuvoje? Be to, kiek už tą studiją užmokėta (800 tūkst. litų – red. past.)? Ją atliko Guggenheimo fondas. Reškia, pas sau atlieka studiją?“, - pyko liberasąjūdietis Algirdas Gricius.

„Yra labai abejotinų teiginių, iš kurių neaišku, ar bus statybai naudojamos privačios lėšos, ar valstybės. Kai nėra nieko konkretaus, ko gero viskas pakryps ant savivaldybės pečių. Be to, savivaldybės darbo grupė prisiima ne tik kontroliuoti, bet ir koordinuoti projektą. Reiškia, ji jau prisiima atsakomybę, kad jis būtų įgyvendintas“, - antrino partietis, frakcijos vadovas Arūnas Štaras.

„Gal „Flylal“ nebūt bankrutavęs, jeigu šitą projektą būtume anksčiau paleidę. Taip, sutinku, visi galimybių studijoje esantys skaičiai – tik prognozės. Jos arba apsiteisina, arba ne. Tačiau skaičiuokime, kiekvienas turistas Vilniuje per dvi tris dienas palieka 700litų. Gal jų bus daugiau, jeigu čia bus muziejus. Nebereikės vykti į Niujorką ar Sankt Peterburgą – kolekciją bus galima pamatyti čia, Vilniuje“, - politikus įtikinėjo Liberalų ir centro partijos lyderis, Vilniaus vicemeras Gintautas Babravičius. 

„Nebūkim duriniai europietiški! Žmonės masiškai išvažiuoja iš Lietuvos, nes mes neturime ką įdomaus jiems parodyti. Mes neprašome jūsų pinigų, prašome duoti galimybę. Čia gi bus miestui dovana“, - G.Babravičiui talkino mero patarėja, Nepriklausomos frakcijos narė Larisa Dmitrijeva.

Kitas posėdis - lemtingas

Jeigu po poros savaičių taryba palaimins projektą, muziejaus statybą koordinuos speciali, mero V.Navicko potvarkiu suburta darbo grupė. Šiai vadovauja Vilniaus miesto vicemeras bei Guggenheimo entuziastas Gintautas Babravičius. Projekto užsakovu taps viešoji įstaiga „Jono Meko vizualiųjų menų centras“. Ši bus atsakinga už muziejaus statybai ir projektavimui reikalingų  lėšų paieškas. Pinigų tikimasi gauti iš valstybinio biudžeto, privačių investuotojų, bet ir iš Europos Sąjungos fondų.

Valdžia tikisi, kad Seimas, tvirtindamas kitų metų biudžetą, paskirs dalį sumos, reikalingos muziejaus detalaus plano rengimui, projekto techninei ir autorinei priežiūrai bei organizaciniams darbams apmokėti. Kitą dalį greičiausiai bus priversta skirti savivaldybės valdoma bendrovė „Vilniaus kapitalinė statyba“. Mat ši taptų projekto valdytoju ir būtų atsakinga už pastato projektavimą, statybų priežiūrą, informacijos apie muziejų viešinimą, turto draudimą ir konsultantų priežiūrą. Jai už atliktus darbus tektų 3 proc. nuo statybų ir projektavimo darbų bendros sumos.

Muziejaus savininku taptų pati Vilniaus miesto savivaldybė. Toks modelis pasirinktas atsižvelgiant į Europos šalių praktiką. Esą vakaruose dažnai tokių projektų steigėjais būna kelios šalys: valstybė, savivaldybė bei regionas.

___________________________________________________________________

Muziejus už 0,5 mlrd. litų

Portalas primena, kad „Jono Meko vizualiųjų menų centras ir muziejus Ermitage/Guggenheim – Vilnius“ praėjusį kovą buvo pristatytas Kanų tarptautinėje nekilnojamojo turto parodoje. Pagal parengtą projektą muziejuje numatyta įrengti Jono Meko vizualiųjų menų centrą, dvi nekomercinio kino sales bei sudaryti galimybę eksponuoti visuomenėje prieštaringai vertinamo „Fluxus“ judėjimo kūrinius. Šio judėjimo pradininkas – lietuvis Jurgis Mačiūnas. Taip pat jame planuojama įrengti restoranus, parduotuves, muziejaus erdvėse organizuoti įvairius renginius.

Tikimasi, kad kasmet muziejuje būtų surengtos 3 parodos, kuriose būtų eksponuojami kūriniai iš Sankt Peterburgo pasididžiavimo, Ermitage muziejaus, bei Guggenheimo meno fondų.

Pagal atliktą galimybių studiją muziejuje būtų galima sukurti 900 naujų darbo vietų, iš kurių 200 būtų įkurtos tiesiogiai kultūros ir meno centre. Tikimasi, kad kasmet muziejų aplankys daugiau nei 4 tūkst. žmonių, kurių pusę sudarytų turistai iš užsienio šalių. Preliminariai paskaičiuota, kad pastarųjų išlaidos Vilniuje kasmet siektų daugiau nei 200 mln. litų. Taip pat tikimasi, kad muziejaus atsiradimas Vilniuje apie 2-5 proc. kilstelėtų ir miesto nekilnojamojo turto vertę.

Muziejaus statyba atsieitų apie 0,5 mlrd. litų. Dar kelių milijonų litų kasmet reikėtų muziejaus išlaikymui, tačiau planuojama, kad apie 60 proc. visų muziejaus išlaikymui reikalingų lėšų kasmet galėtų užsidirbti pats kultūros centras.

________________________________________________________________

Faktai ir skaičiai

Projektas pradėtas įgyvendinti 2005 m. Tuomet svajota, kad daugiafunkcis kultūros centras galėtų iškilti iki 2009 m. Tačiau planai subliuško. Vilnius Europos kultūros sostinės titulu dabinasi neturėdamas ne tik Guggenheimo, bet ir funkcionuojančio oro uosto.

2007 m. Vilniaus miesto valdžia, vadovaujama liberalcentristų, įsteigė viešąją įstaigą „Jono Meko vizualiųjų menų centras“ ir kasmet įsipareigojo skirti lėšų šio centro išlaikymui.

2007 m. vasarį savivaldybės taryba patvirtino miesto bendrąjį planą, kuriame prie Baltojo tilto numatyta teritorija kultūros centro statybai.

2007 m. kovą savivaldybės taryba pavedė viešajai įstaigai už 5 mln. JAV dolerių įsigyti visuomenėje prieštaringai vertinamo Jurgio Mačiūno ir „Fluxus“ kolekciją, kurią sudaro 2,7 tūkst. darbų. Šiuo metu už pirkinį sumokėta vos pusė sumos. Likusi dalis grąžinama kasmet dalimis. Šių metų biudžete kolekcijos išpirkimui paskirti 2 mln. litų. 

2008 m. balandį Vilniaus Rotušėje paskelbtas tarptautinio muziejaus architektūros projektų konkurso nugalėtojas. Juo tapo irakiečių kilmės britų architektė Zaha Hadid. Architektės pasiūlytame beveik 14 tūkst. kvadratinių metrų dydžio pastate turėtų būti ne tik pagrindinės kolekcijos galerijos, bet ir kino salės, litvakų meno ir informacinis centrai, Valstybinio Ermitažo muziejaus ir specialiųjų parodų galerijos.

2008 m. spalį Guggenheimo fondo atstovai iš Niujorko pristatė preliminarią Guggenheimo muziejaus galimybių studiją.

2009 m. rugsėjį Vilniaus miesto taryba patvirtino teritorijos, į kurią patenka ir būsimasis muziejus, detaliojo plano konceptualiąją dalį.


Šiame straipsnyje: gugenheimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių