Prancūzijos koncernas „Dalkia“ 500 mln. litų vertės biokuro jėgainę Vilniuje galėtų statyti tik tuo atveju, jeigu tam pritartų šalies valdžia - Seimas ir Vyriausybė. Koncernui siekiant įgyventinti projektą, jis turėtų būti įteisintas arba Energetikos strategijoje, arba Atsinaujinančių išteklių plėtros programoje.

„Seimas ir Vyriausybė turėtų vienokia ar kitokia forma pasisakyti, nes tai būtų valstybinės reikšmės energetikos objektas. Kiek suprantu, “Dalkia„ planuoja kreiptis į Vyriausybę, kad biokuro jėgainės projektas būtų pripažintas strateginės reikšmės objektu“, - BNS sakė Kainų komisijos pirmininko pavaduotojas Danas Janulionis.

Jo teigimu, leidimų klausimai priklausys nuo to, kas statys biokuro jėgainę: „Dalkia“ kontroliuojama „Vilniaus energija“, kuri šiuo metu yra išsinuomojusi sostinės šilumos ūkį, ar kita įmonė - nepriklausomas šilumos tiekėjas.

„Jeigu tai bus nepriklausomas šilumos tiekėjas, vėlgi sąlygos priklauso, ar to nepriklausomo šilumos tiekėjo šilumos kaina bus reguliuojama, ar nereguliuojama. Pastaruoju atveju iš Vilniaus miesto tarybos ir Kainų komisijos jokio leidimo nereikia, tačiau gamintojas šilumą privalėtų gaminti pigiau negu ji pagaminama, išnaudojant dabartinius įrenginius“, - BNS sakė D.Janulionis.

Kainų komisijos pirmininko pavaduotojo žiniomis, „Dalkia“ planuoja pasinaudoti Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) finansavimu, o biokuro jėgainę pavesti statyti antrinei įmonei, kuri siektų nepriklausomo reguliuojamojo šilumos tiekėjo statuso.
Prancūzijos koncernas taip pat ketina kreiptis į Vyriausybę dėl objekto pripažinimo strateginės reikšmės projektu, savo ruožtu Kainų komisija privalėtų svarstyti šią investiciją.

Energetikos viceministras Kęstutis Žilėnas Lietuvos radijui sakė, kad Energetikos ministerija nieko konkrečiau apie „Dalkia“ projektą nežino.

„Dabar tikrai negalėčiau pasakyti, ką pateiks ir koks galėtų būti sprendimas, nes gandų lygyje sunku komentuoti. Kai bus konkretus pasiūlymas, investicijų projektas, tada bus galima kažką komentuoti. Dabar tikrai negalėčiau daugiau pasakyti“, - sakė energetikos viceministras.
„Dalkia“ į 300 megavatų galios biokuro jėgainės statybą Vilniuje ketina investuoti 500 mln. litų. Vilniaus mero Artūro Zuoko teigimu, „Dalkia“ už numatytas investicijas savivaldybės neprašo jokių įsipareigojimų, įskaitant ir šilumos ūkio nuomos sutarties pratęsimo. Teigiama, kad statybos gali prasidėti dar šių metų pabaigoje, jos truktų maždaug trejus metus.

2001 metais Vilniaus miesto šilumos ūkis 15-kai metų buvo išnuomotas koncernui „Dalkia“, kurio įkurta antrinė įmonė „Vilniaus energija“ įsipareigojo iki 2017 metų į Vilniaus šilumos tinklus investuoti apie 579 mln. litų. Iki 2010 metų vasaros pradžios įmonė teigė atlikusi beveik visas investicijas - 518,2 mln. litų, iš jų 274,4 mln. litų investuota iš vilniečių mokėto šildymo tarifo.
Vilnius taryba užpernai birželį nepritarė siūlymui dar dvidešimčiai metų iki 2037 metų pratęsti Vilniaus šilumos tinklų nuomą koncernui „Dalkia“. Anksčiau „Dalkia“ teigė, kad į biokuro katilus investuotų tik su sąlyga, kad savivaldybė su įmone 2016-ųjų pabaigoje besibaigiančią sutartį pratęstų dar 20-čiai metų.

„Dalkia“ pernai birželį perleido Vilniaus šilumos ūkį valdančios įmonės „Vilniaus energija“ akcijas grupės įmonei „Societe Valmy Defense 22“. Iki tol 100 proc. „Vilniaus energijos“ akcijų valdė „Dalkia“ grupės įmonė „Dalkia International“.