Dainuojančios močiutė ir anūkė ar kartu su sūnumi grojantis tėtis – pusšimtis šeimyninių ansamblių iš visos Lietuvos varžėsi muzikuojančių šeimų festivalyje.

Devintą kartą Vilniuje vykusiame muzikuojančių šeimų festivalyje dalyvauti galėjo besimokantys ar jau baigę muzikos mokyklas vaikai ir jų sesės, broliai, tėvai bei seneliai.

Kai tavo tėtis – Nacionalinio simfoninio orkestro muzikantas, atrodo, groti kartu labai paprasta. Tačiau festivalio organizatoriai sako, kad šiame festivalyje tėvai scenoje jaudinasi ne mažiau nei jų vaikai.

„Mokytojai profesionaliai rengdami vaiką įtraukia tėvus, kurie gal kažkada yra muzikavę, bet dauguma buvo ir visiškai niekada nemuzikavę. Ir kaip nuostabu žiūrėti, kai pirmos klasės mokinys vedasi savo mamą, kuri niekada nėra grojusi, ir kiek jis prisiima atsakomybės už tą savo mamą. Tai yra pats gražiausias, nuoširdžiausias vaizdas“, – tvirtina festivalio vadovė Daina Rakšnienė.

Aštuonerius metus rengę festivalį, šiemet organizatoriai muzikuojančias šeimas vertino pagal jų profesionalumą. Komisija teigė konkursu norėjusi, kad šeimos kruopščiau pasirengtų ir jaustų didesnę atsakomybę scenoje.

Dėl laureatų vardo varžėsi ansambliai iš Šiaulių, Švenčionių, Kauno – iš viso iš septynių miestų. Geriausia išrinkta Trimonių šeima, savo krašte, Utenoje, garsėjanti net operų pastatymais.

„Šeimyninis muzikavimas kaip bendravimo forma visada mūsų šeimoje buvo gyvas ir yra puoselėjamas iki šiol“, – pasakojo festivalio dalyvis Medardas Trimonis.

Dvi Trimonių šeimos atstovės šiuo metu studijuoja Vilniuje ir sako vis tiek kasdien grojančios savo malonumui.

„Gintarė moka gražiai dainuoti, tai aš išsitraukiu savo akordeoniuką ir pagrojam. Bendrabutis už durų klauso tada, beldžiasi į duris, į svečius užeina“, – sakė Neringa Trimonytė.

Šeimyninio muzikavimo fetivaliai, kaip geros nuotaikos užkratas, per dešimtį metų iš Vilniaus išplito ir į kitus Lietuvos miestus. Šiandien tokie festivaliai jau rengiami ir Kaune, Marijampolėje, Telšiuose.