Lietuva sprendžia, kokiais automobiliais europiečiai važinės po 2020 m.

  • Teksto dydis:

Lietuva, kaip pirmininkaujanti Europos Sąjungai šalis, lapkričio pabaigoje turi pateikti pakoreguotą ES Tarybos pasiūlymą dėl naujų automobilių CO2 taršos reguliavimo po 2020 metų. Kuo mažesnė automobilio CO2 tarša, tuo mažiau kuro jis sunaudoja. Taigi nuo Lietuvos vedamo derybinio proceso priklausys, kiek efektyvūs bus nauji automobiliai ir kiek išleisime degalams ateinančiame dešimtmetyje.

Aplinkosaugos koalicija, atstovaujanti Lietuvos gamtosaugos srityje veikiančias NVO, drauge su susivienijimu Žali.lt, vakar Lietuvos prezidentavimo komandai pateikė poziciją, raginančią atstovauti ne kelis taršių automobilių gamintojus, bet Lietuvos ir visos Europos vartotojų interesus bei klimato kaitos politikos siekius.

Griežtesnis automobilių CO2 emisijų reguliavimas yra neabejotinai naudingas tiek vartotojams, tiek visų ES šalių energetiniam saugumui, tiek aplinkai, tiek verslui: mažėja vartotojų išlaidos transporto kurui, sutaupytos lėšos skatina vartojimą ir ekonomikos augimą kituose sektoriuose, mažėja Europos (tad ir Lietuvos) priklausomybė nuo iškastinio kuro importo, sudaromos sąlygos ilgalaikiam verslo planavimui ir saugioms investicijoms į automobilių efektyvumą didinančias inovacijas, stiprėja Europos gamintojų konkurencingumas pasaulinėje rinkoje ir prisidedama prie ilgalaikių ES klimato kaitos tikslų siekimo. Vieninteliai pralaimėtojai stiprinant  CO2 emisijų reguliavimą – automobilių gamintojai, nenorintys investuoti į ekologiškesnį transportą ir naujas technologijas.

Lietuva lapkričio 5 d. neformaliose diskusijose pateikė preliminarų savo pasiūlymą. Jis nuvylė Lietuvos ir Europos NVO, nes pristato 2 didelius pakeitimus, praktiškai atitinka Vokietijos, atstovaujančios prabangių automobilių gamintojus, siekius ir drastiškai silpnina ankstesnį trialogo susitarimą. Aplinkosaugos koalicijos pozicijoje pažymima, kad toks mūsų šalies pasiūlymas neatitinka Europos Sąjungos keliamų ambicingų gamtosaugos tikslų ir prieštarauja vartotojų interesams.

Automobilių gamintojams CO2 taršos tikslai buvo pirmą kartą iškelti dar 2009 m., kai ES šalys sutarė, kad nuo 2015 m. parduodami nauji lengvieji automobiliai galės išmesti ne daugiau kaip 130 g CO2/ km. Tuo pat metu buvo nubrėžtos gairės, jog nuo 2020 m. nauji automobilių tarša turės mažėti iki 95 g CO2/km (kas atitinka apie 4 litrus kuro kilometrui).

Šių metų birželį ES šalys jau buvo pasiekusios neformalų susitarimą patvirtinti 95g CO2 /km tikslą 2020 metams, tačiau tam paskutinę minutę pasipriešino Vokietija (gindama prabangių automobilių gamintojų interesus) ir eilės politinių veiksmų dėka paskatino kitas valstybes pakeisti savo pozicijas. Spalį Europos Sąjungos aplinkos ministrų taryba nubalsavo nesilaikyti ankstesnio susitarimo ir ieškoti naujo kompromiso. Tą kompromisą turi pasiūlyti Lietuva iki šio mėnesio pabaigos.

Pateikti pasiūlymą, tenkinantį tiek Europos Parlamento, tiek Vokietijos, atstovaujančios prabangiųjų automobilių gamintojus, interesus nėra lengva. Europos Parlamentas, siekiantis ambicingų aplinkosauginių tikslų, nepatvirtins pasiūlymo, žymiai silpninančio automobilių reguliavimo nuostatas. Tuo tarpu Europos Sąjungos aplinkos ministrų tarybos sprendimui didelę įtaką turi Vokietija, o tiksliau – Vokietijos automobilių gamintojai, nenorintys mokėti papildomų mokesčių už CO2 išmetimą.

Tiek NVO, tiek visos Europos dėmesys šiuo metu sutelktas į Lietuvą. Tikimasi, kad ji sugebės pateikti subalansuotą pasiūlymą, tinkantį visoms suinteresuotoms šalims, ir kad vardan noro pasiekti narių sutarimą nenukentės visuomeninis interesas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

KLp

KLp portretas
Nutarimas, kad nuo 2020 m. parduodamų naujų automobilių tarša neturi viršyti 95 g/ km yra naudingas paprastiems gyventojams, ES šalių energetiniam saugumui ir siekiant tausoti aplinką. Pirmiausia jis sumažins vartotojų išlaidas kurui. Apskaičiuota, kad, įvedus šį naują apribojimą, kriterijų atitinkantis automobilis 100 km sudegintų apie 4 L kuro, tai reiškia – vidutiniškai dviem litrais mažiau nei dabartinį kriterijų atitinkantys automobiliai. Nors tokių automobilių kaina padidėtų vidutiniškai apie 1000 eurų (nuo 2600 iki 3500 Lt), atsižvelgiant į kuro sąnaudas ši investicija atsipirktų greičiau nei per trejus metus ir vartotojai patirtų ženklią ekonominę naudą. Antra, pritaikius šį rodiklį, nuo 2020 m. naftos importas į Europos Sąjungą sumažėtų apie 160 mln. tonų. Tai didintų energetinę nepriklausomybę ir būtų naudinga ekonomiškai. Trečia, transporto sektoriaus taršos reguliavimas yra vienas veiksmingiausių būdų mažinti anglies dioksido taršą.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių