- Justė Kudžmaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šie metai Lietuvoje paskelbti Tarmių metais. Juos minint, Vilniuje, Mykolo Romerio universitete, surengta tarptautinė konferencija, kurioje savo tarmių paveldą pristato ir užsienio šalys.
Apie Lietuvos tarmes dar XVI amžiuje „Postilėje“ rašė Mikalojus Daukša. Jis užsimena apie bjauriai kalbančius, žodžius su keistomis galūnėmis vartojančius lietuvius. Tačiau M. Daukšai nepatikusias tarmes lietuviai išlaikė iki šiol, kaip ir daugelis kitų šalių. Apie tai kalbėjo į tarptautinę konferenciją „Tarmės – Europos tautų kultūros paveldas“ atvykę Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Kazachstano ir Lietuvos mokslininkai, tiriantys tarmes.
„Tarmė yra aukščiausios kultūros forma, nes ji susiformavo per šimtmečius. Ji yra gludinta per ilgą laiką ir yra didelė kultūros vertybė –prilygsta aukščiausiems literatūros paminklams ir kitoms meno vertybėms“, – tvirtina M. Romerio universiteto profesorė dr. Zofija Babickienė.
Lietuvoje yra dvi tarmės – aukštaičių ir žemaičių, jos turi patarmių. Tarmės nuolat kinta, joms įtaką daro bendrinė ar miesto kalba, kitos kalbos. Tačiau kad tarmės išliks gyvos, tiki ir Lietuvos, ir kitų šalių mokslininkai.
„Lenkijoje yra išlikusios 5 tarmės. Kašubų tarmė, galima sakyti, įgijo regiono kalbos statusą. Apskritai šalyje labai aktuali mažosios tėvynės idėja. Kiekvienas regionas turi išsaugoti savo etniškumą“, – teigia Lenkijos mokslų akademijos mokslininkė Anna Tyrpa.
„Kazachstane tarmės skirstomos pagal regionus – šiaurės, pietų, rytų ir vakarų. Šiaurės tarmė – bendrinės kalbos pagrindas, tad ji pati populiariausia. Tačiau mažai tikėtina, kad ji pakeis kitas tarmes, nes, pavyzdžiui, pietų dialektą labai veikia kaimynai – kirgizai, uzbekai. Jie daro įtaką ne tik kalbai, bet ir visai kultūrai“, – pasakoja Eurazijos nacionalinio L. Gumiliovo universiteto profesorė Nurilia Šaimerdinova.
Didžiausia tarmėms kylanti grėsmė – gyventojų migracija. Persikėlę į naują vietą, jie prisitaiko ir pamiršta savo tradicijas.
„Kiekviena kalba, kiekviena tarmė yra savotiškas langas į pasaulį. Kuo daugiau mes tų langų turime, tuo esame įdomesni, unikalesni, turtingesni. Stengimasis saugoti, puoselėti tarmes yra labai vertingas dalykas“, – sako Z. Babickienė.
Mokslininkų teigimu, kad tarmės neišnyktų, svarbu jas vartoti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistai: mokyklose vaikai maitinami skurdžiai ir prastos kokybės maistu7
Vaikystėje suformuoti mitybos įpročiai išlieka visam gyvenimui, todėl labai svarbu, kad vaikai būtų maitinami racionaliu, subalansuotu ir sveiku maistu. Tačiau šiuo metu tokio lygio maitinimą mūsų moksleiviams gali pasiūlyti vos viena ...
-
Naują pasą gavusi 102-ejų vilnietė susigraudino
Sostinėje migracijos pareigūnai apsilankė 103-iuosius einančios vilnietės Liudvikos Juodienės namuose. Taip Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba (toliau – Migracijos valdyba) tęsia tradiciją pagerbti naują as...
-
Aukštosiose mokosi 4 kaliniai, už studijas jie moka patys
Šiemet Lietuvos šalies aukštosiose mokyklose studijuoja keturi iš daugiau kaip 8 tūkst. laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų. Šių mokslo metų pradžioje aukštuosius mokslus buvo pradėję penki nute...
-
Tarmės vaikams – nežinoma žemė?
Jauniausiai klaipėdiečių kartai žemaičių tarmė šiandien skamba tarsi užsienio kalba. Tarmių metams skirtoje vakaronėje dalyvavę darželio „Puriena“ vaikai suabejojo, ar auklėtojos kalbėjo lietuviškai. Sudėtinga užduoti...
-
D. Pavalkis neigia siūlęs uždaryti kelis universitetus (patikslinta)4
Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis teigia, kad jis nesiūlė uždaryti nė vieno universiteto. Su Lietuvos edukologijos universiteto rektoriumi Algirdu Gaižučiu susitikęs ministras apgailestavo, kad žiniasklaida netiksliai perteikė jo t...
-
Klaipėdos moksleiviams – elektroniniai pažymėjimai2
Visose uostamiesčio švietimo įstaigose – ir mokyklose, ir neformaliojo ugdymo per trejus metus moksleiviai turės būti aprūpinti elektroniniais mokinio pažymėjimais, kurie leis sekti kiekvieną vaikų žingsnį. ...
-
Klaipėdos darželinukus supažindins su jūros paslaptimis
Kol dalyje Lietuvos jūrų muziejaus ekspozicijų darbuojasi statybininkai, muziejaus edukatoriai paruošė specialią išvažiuojamąją programą „Žuvininkai mes esme“, skirtą patiems mažiausiems – darželinukams. "Tikr...
-
D. Pavalkis persigalvojo – nė vieno universiteto uždaryti nereikia?2
Praėjusią savaitę švietimo ir mokslo ministras pareiškė, kad Edukologijos ir Šiaulių universitetai taip toliau dirbti negalės, nes jų mokymo kokybė yra per žema. Šiais metais mokesčių mokėtojai universitetams finansuoti ...
-
„Erasmus plius“ gavo Europos Parlamento pritarimą
Europos Parlamentas šią savaitę patvirtino švietimo paramos programą "Erasmus plius", kuri apjungia devynias buvusias programas – "Erasmus", "Comenius", "Leonardo da Vinci", "Grundtvig", ...
-
Klaipėdos universitete – fakultetų jungtuvės
KU taryba nusprendė, jog septyni KU fakultetai bus pertvarkomi į keturis, atsiras du nauji institutai, o esamų struktūra pakis. Studentų priėmimas 2015 metais jau vyks į pertvarkytus fakultetus. ...