Žydrųjų ekranų politikai

Politikų kovos iš Seimo posėdžių vis dažniau keliasi į televiziją. Jų pilnos gyvenimo būdo laidos, jie ieško talentų, šoka ir dainuoja. Galbūt kitus rinkimus laimės tas, kuriam pavyks geriausiai išmokti salsos žingsnelius?

Kovos šokio ritmu

Lietuvos televizijose jau sukasi naujų sezonų pristatymo vinjetės. Kaip visada blizgančios, prabangios, žadančios neįtikimai įspūdingus vakarus prie televizoriaus ekrano. Būtinas atributas jose – vadinamosios žvaigždės. Kuo ryškesnės, tuo geriau. Tačiau prie įprastų aktorių, šokėjų, dainininkų, televizijos laidų vedėjų reiktų pridėti ir naujo prieskonio.

"Aš negalvojau apie tai, ar politikas suderins dalyvavimą projekte su savo pareigomis. Aš pasiūliau, žmogus pats viską apgalvojo, įvertino ir sutiko. Tai jo sprendimas. Kai rinkome dalyvius į projektą "Kviečiu šokti", pagalvojau apie Andrių Šedžių, nes jis man pasirodė įdomus", – sprendimą pasikviesti į šokių projektą Seimo narį aiškino prodiuserė Indrė Zelbaitė-Ciesiūnaitė.

Ji patikino, kad ant parketo daugiau politikų projektui įsibėgėjus neatsiras. "Kai politikų daug, nebeįdomu. Reikia, kad būtų vienas, bet geras. Gal jei būčiau pasiūliusi Andriui Kubiliui, jis taip pat būtų sutikęs, bet šįkart pagalvojau ne apie jį, todėl užteks A.Šedžiaus", – sakė prodiuserė.

Tačiau šiame projekte A.Šedžius nebus vienintelis Seimo narys. Jis televizijos ekrane liks tol, kol kitaip nuspręs telefonu balsuojantys laidos žiūrovai. Kita Seimo narė Inga Valinskienė projekte bus nuo pirmos iki paskutinės laidos – jai patikėtas laidos vedėjos vaidmuo. Prie scenos pripratusiai moteriai tai turbūt bus tikra atgaiva po Seimo posėdžių. Juk ji ne vieną kartą yra prisipažinusi, kad apie Seimą pati nebūtų net pagalvojusi, jei ne politinės karjeros nusprendęs siekti vyras.

TV3 į savo beveik identišką projektą "Šok su manimi" pasikvietė kitą Seimo narį Žilviną Šilgalį. Norintiems įvertinti, kaip jam sekasi perprasti šokio meną, teks apsispręsti, ką nori pamatyti labiau – jį ar A.Šedžių, nes abu projektai bus rodomi vienu metu.

Dirbs už ačiū?

Tautos prisikėlimo partijos įkūrėjas A.Valinskas, nors ir pasiryžęs būti politiku, saitų su pramogų verslu taip pat iki galo nenutraukia. Naująjį sezoną pristatydama LNK žiūrovus intriguoja, kad jis bus viena pagrindinių žvaigždžių. Tiesa, ekranuose A.Valinskas pasirodys tik kartą per savaitę, sekmadienio vakarais, kai spręs, kuris lietuvaitis ar lietuvaitė verti sužibėti Lietuvos pramogų pasaulyje, o kuriems kelią į žvaigždes verčiau iškart pamiršti.

Kadangi Seimo nariams negalima dirbti už atlygį, tiek A.Valinskas, tiek jo žmona Inga dirbs neva savanoriškais pagrindais. Negi Valinskams trūksta reklamos?

"Nejaugi tikrai manote, jog man dar reikia pasirodyti televizijos šou tam, kad pasireklamuočiau?" – klausė A.Valinskas ir tikino į laidą einąs tik dėl to, kad jam įdomu ir jis jaučiasi turintis tam pakankamai kompetencijos. "Manęs paklausė, ar sutikčiau projekte pabūti komisijos nariu. Sakau, leiskite pagalvoti, ar nesikirs su darbu. Kadangi tai vyksta sekmadieniais, laisvu metu, tai kodėl gi ne? Manau, kad mano patirtis leidžia man būti kompetentingu vertintoju", – tikino A.Valinskas.

Buvusį pramogų verslo ryklį televizijos kvietė ne tik vertinti kitų, bet ir pamėginti pačiam savo jėgas šokių projektuose. "Man siūlė, labai įkalbinėjo, pasakiau "ne". Žinau, kiek reikia atiduoti darbo ir pasiruošimo norint dalyvauti tokiuose projektuose. Kadangi tai būtų pradėję trukdyti darbui, nesutikau. Tie, kurie sutiko, tai jų asmeninis reikalas. Visi puikiai žinome, kas trukdo blogam šokėjui. Galime perfrazuoti ir pasakyti, kad blogam politikui ir šokiai trukdo", – ironizavo jis.

Televizijai – tik laisvalaikis?

Politikai, sutinkantys dalyvauti įvairiose pramoginėse televizijos laidose, visi kaip vienas tikina, kad tai – jų laisvalaikis, kurį jie gali leisti kaip tik širdis pageidauja. "Ar dera prie politiko įvaizdžio maži vaikai, sportas, muzika? Politikas yra toks pats žmogus kaip visi kiti ir gali savo asmeninį gyvenimą leisti taip, kaip jam patinka. Jei kas nors sakys, kad man labiau rūpi šokiai nei politika, bus nebent tokie, kurie stengsis sukompromituoti dėl politinių motyvų. Kiti žmonės, manau, supras, kad čia nėra nieko bloga", – gynėsi šokių projekto "Kviečiu šokti" pradžiai besiruošiantis Seimo narys A.Šedžius.

Vasarą šokių repeticijoms paskyręs politikas tikino, kad nei iš posėdžių bėgti, nei naktimis šokti jam nereikės: "Jau išmokau visus dešimt šokių, prieš pasirodymus pakaks tik pasikartoti, tam tikrai nereikia daug laiko."

Vis dėlto A.Šedžius neslėpė, kad dalyvavimas projekte jam pravers ir kaip reklama. "Kuo daugiau žmonių tave žino, tuo politikui geriau", – atvirai sakė A.Šedžius, pastaruoju metu pasirodęs kone visose gyvenimo būdo laidose.

Politikų teisę į bet kokį jiems patinkantį laisvalaikį gynė ir A.Valinskas – tikino, kad jo bendradarbiavimas su LNK tikrai neišduoda planų mesti politiką ir vėl grįžti į senus pažįstamus vandenis. "Labai daug kas to norėtų ir seniai tais dalykais spekuliuoja, bet tai yra dar viena nesąmonė, kuri neturi nieko bendra su teisybe. Kažkaip, kai anksčiau kelerius metus iš eilės Dalia Teišerskytė dalyvavo televizijos laidose, niekas neklausinėdavo, ar dar nesiruošia išeiti iš politikos, o čia, matyt, nebeturi ką rašyti", – svarstė jis.

Šokti pasiryžęs Ž.Šilgalis tikino tam aukosiantis ne savo darbo valandas, o kitus pomėgius. Neva dėl šokių repeticijų jis atsisakys iki tol įprasto laisvalaikio. "Suvokiau, kad šis daug laiko pareikalausiantis projektas gerokai pakoreguos įprastą gyvenimo ritmą ir kai kuriuos artimiausius planus. Tačiau tiesioginiam darbui neturėtų trukdyti. Kadangi ne mažiau kaip keturis kartus per savaitę aktyviai sportuoju, projekto laikotarpiu po darbo ir savaitgaliais nežaisiu krepšinio, futbolo, teniso, tinklinio, neplaukiosiu, neprakaituosiu fitneso salėje, bet visa tai pakeisiu sportiniais šokiais", – kalbėjo jis.

A.Valinsko nuomone, politikų dalyvavimas pramoginėse laidose niekam nekenkia. "Be jokios abejonės, neįžvelgiu nieko neigiama, nes save vadinantys rimtais politikai, eidami į kai kurias vadinamąsias rimtąsias laidas prišneka tiek nesąmonių, kiek kitose laidose tu net nesugebėsi padaryti. Mane labiau juokina parlamentarai, kurie pasiėmę kameras patys filmuojasi net per posėdžius, o paskui tą medžiagą atiduoda spaudai, pasiskelbia neetatiniais korespondentais, bet niekam tai neužkliūva", – aiškino Seimo narys.

Komentaras

Lauras Bielinis

Politologas

– Lietuvos politikai vis dažniau sutinka dalyvauti įvairiose pramoginėse televizijos laidose. Kaip jūs tai vertinate?

– Reikia pabrėžti, kad šiandienėje politikoje politikams labai svarbu būti rinkėjų akiratyje. Taip pat suprantama, kad rinkėjas dabar neįsiskaito į rimtus, ilgus tekstus, neįsiklauso į sudėtingas kalbas – jie nenori žiūrėti kalbančių galvų. Taigi iš tikrųjų šiandien politikas bando atrasti tokį emocinį, estetinį būdą, kuris galėtų pritraukti rinkėjų dėmesį. Natūralu, kad pats lengviausias kelias yra dalyvauti kokiame nors šou. Kuo ta laida linksmesnė, kuo ji daugiau pritraukia rinkėjų dėmesio, tuo naudingiau politikui – jis taip kuria savo rinkėjų ratą.

– Tačiau ar nėra rizikos, kad dalis rinkėjų, matydami politikus tokiose laidose, kaip tik pamanys, kad jie – nerimti žmonės?

– Taip nemano net tie, kurie paskui už juos balsuos. Natūralu, kiekvienas blaiviai mąstantis žmogus gana aiškiai suvokia, kad politikoje reikia ne mokėti šokti ar dainuoti, o sugebėti spręsti sudėtingas ekonomines ir politines problemas. Bet kai reikia pasirinkti iš sąrašo per rinkimus, jis pasirenka balsuoti už tą, kurį pažįsta. O pažįsta tą, kurį matė televizoriaus ekrane. Nes kitoje vietoje ir kitaip jam labai sunku atrasti politiką, o politikui – atrasti rinkėją.

– Ar tokia padėtis tik Lietuvoje, ar tos pačios tendencijos pastebimos ir užsienyje?

– Mes nesame jokie išskirtiniai, visame pasaulyje vyrauja lygiai tokios pačios tendencijos. Politikai visada pasinaudoja proga vienaip ar kitaip palinksminti žiūrovą ir taip patraukti jo dėmesį. Geriausias pavyzdys yra Italijos premjeras Silvio Berlusconi ir jo buvusi partija, kuri iš tikrųjų yra televizinė.

– Gal reiktų politikams įvesti kokius nors ribojimus? Ar tai būtų nebedemokratiška?

– Tiesą sakant, tai būtų beprasmiška. Kaip mes bandytume apriboti, kaip tai padaryti? Pasakyti, kad politikams negalima eiti į pramogines laidas? Tada jie eis į kriminalines, kuriose dalyvaus kriminaliniuose tyrimuose ir baus nusikaltėlius, tiesiogiai dės jiems antrankius. Uždrausime dalyvauti tokiose – tada politikas politinių diskusijų laidoje sukels tokį šou, pavyzdžiui, kaip Rusijoje Vladimiras Žirinovskis. Per normalią diskusiją paėmė stiklinę vandens ir tėškė savo oponentui į veidą. Šitą vaizdelį televizijos suko gal pusę metų.

– Bet ar nereikėtų siekti, kad politikai bent neitų į tokias laidas savo darbo laiku, per posėdžius Seime?

– Sutinku, Seimo statute turi būti labai aiškiai apibrėžtas darbo laikas, Seimo nario pareigos, įpareigojimas nebūti kitoje vietoje nei Seimo salėje ar kitoje vietoje, kur jo pareigos reikalauja būti. Matyt, pribrendo reikalas, kad Seimo statutas būtų pakoreguotas daugelyje vietų. Ir dėl Seimo narių atostogų, ir dėl dalyvavimo visokiuose šou, kai tuo metu reikia posėdžiauti ir panašiai.

– Lietuvai negresia, kad per kitus rinkimus bus dar daugiau žmonių iš pramogų pasaulio nei profesionalių politikų?

– Įtariu, kad atsikandome pramogų verslo politikoje per šituos rinkimus į Seimą su Tautos prisikėlimo partija, su Arūno Valinsko draugais. Jie pademonstravo labai neblogą ryškumą per rinkimus, bet iškart po rinkimų parodė visišką negebėjimą dalyvauti politiniuose procesuose, todėl rinkėjai dabar juos vertina negatyviai. Manau, kad bus pasirinktas koks nors kitas kelias. Tarkime, kad štai Drąsiaus Kedžio šalininkai, vadovaudamiesi jau ne šou verslo, o dramos elementais, realios tragedijos faktais sukels emocinę audrą ir privers balsuoti už juos vien todėl, kad jie esą gina tam tikrą teisybę. Ir vėl bus šou, tik ne linksminantis, o viską dramatizuojantis.

– Šis etapas politikoje laikinas ar vis dėlto apsisuks istorijos ratas ir grįšime prie to, kad ji vėl bus palikta profesionalams?

– Ko gero, mes jau neturėsime tų klasikinių politinių partijų ir politinės sistemos, kokią turėjome XX a. pradžioje ar viduryje. Dėl daugelio priežasčių. Tos politinės partijos, kurios kaip klasikinės apibrėžiamos vadovėliuose, buvo sukurtos industrinės visuomenės laikotarpiu, organizuotoms masėms veikti ir politiniams tikslams realizuoti. Dabar turime nebe industrinę, o informacinę visuomenę, fragmentuotus socialinius sluoksnius. Jie nėra vieningi, bet juos labai lengva atrasti per internetą, per įvairiausias masines informacijos priemones. XX a. buvę labai efektyvūs būdai pasiekti rinkėjus dabar nebebus taikomi.

– Neatsitiks taip, kad rinkėjai pavargs nuo aktyvaus brovimosi prie kiekvieno iš jų?

– Taip gali įvykti, bet čia nuolatinis procesas. Atsibos vieni būdai, bet kažkas kūrybiškai atras kitą formą. Tie patys feisbukai, manau, trumpalaikiai, po kelerių metų mes jų nebeturėsime.

– Pramoginėse televizijos laidose dalyvaujantys politikai sako, kad tai jų laisvalaikis, kurį jie gali leisti taip, kaip jiems patinka. Ar teisingas toks požiūris?

– Manau, čia tiesiog atsikalbinėjimas, paviršutiniškas pasiteisinimas, pasakymas: "nelįskite prie manęs, man taip reikia". Išties jų laisvalaikis nėra jų, nes pagal Konstituciją politikas, laimėjęs rinkimus į Seimą, gauna mandatą ketveriems metams be pertraukų: nei atostogų, nei kokių nors šventadienių jis neturi. Jis visada lieka politikas, 24 valandas per dieną, 7 dienas per savaitę.