Žmonės veržiasi į valstybės tarnybą: gauta 40 proc. daugiau prašymų

Kaip komentuoja Valstybės tarnybos departamento direktorius Gediminas Miškinis, prašymų skaičius ženkliai išaugo nuo praėjusių metų liepos, kai įsigaliojo lankstesni reikalavimai pretendentams: reikalaujama arba tam tikros srities išsilavinimo, arba darbo patirties veiklos srityje. Taigi daugiau galimybių dalyvauti atrankoje į valstybės tarnybą turi tiek ką tik studijas baigęs jaunimas, tiek patyrę specialistai, neturintys atitinkamo išsilavinimo.

Žinoma, įtakos turėjo ir bendra situacija: dėl COVID-19 pandemijos daugybė verslų patiria sunkumų, tad kai kurie darbuotojai mieliau renkasi stabilesnę darbo vietą viešajame sektoriuje. Valstybės tarnybos departamentas deda pastangas, kad informacija apie laisvas darbo vietas pasiektų kuo daugiau potencialių pretendentų. Pasirašytas bendradarbiavimo memorandumas su didžiausiais Lietuvoje darbo paieškos portalais. Nemažai daliai pretendentų tikriausiai patraukli ir atsiradusi galimybė konkursuose ir atrankose dalyvauti nuotoliniu būdu.

Atrodytų, pretendentų daug, bet visgi dar nemažai konkursų ir atrankų, kurie neįvyksta – nerandama tinkamo specialisto.

2020 m. vidutinis pretendentų skaičius konkursuose ir atrankose, kur prašymą pateikė bent vienas pretendentas, buvo 10,9. Atitikusių jų pareigybei keliamus reikalavimus – 6,5. 2019 m. vidutinis pretendentų skaičius konkursuose ir atrankose, kur prašymą pateikė bent vienas pretendentas, buvo 8,3. Atitikusių jų pareigybei keliamus reikalavimus – 4,9.

„Atrodytų, pretendentų daug, bet visgi dar nemažai konkursų ir atrankų, kurie neįvyksta – nerandama tinkamo specialisto. Kodėl taip yra? Turime didžiulį skirtumą tarp konkursų. Vienuose gauname dešimtis prašymų. Pavyzdžiui, pernai vyko vienas konkursas, į kurį gauti 123 prašymai. Tačiau yra daug pareigybių, kurios nesusilaukia susidomėjimo – negauname nė vieno prašymo. Tokių konkursų ir atrankų skaičius per metus išaugo 11 proc. Arba pretendentų yra, bet nė vienas neatitinka reikalavimų“, – sako G. Miškinis.

Dažnai įstaigoms nesiseka rasti audito, architektūros, inžinerijos, informacinių technologijų, analitikos specialistų. Taip pat matomi nemaži skirtumai pagal regionus. Vilniaus apskrityje situacija stabili, atrankos efektyvumas aukštesnis nei bendras Lietuvos vidurkis. Taip pat neblogai sekasi tarnautojų rasti Kauno, Marijampolės apskrityse veikiančioms įstaigoms. O štai Telšių, Tauragės apskrityse esančių įstaigų skelbiami konkursai ir atrankos dažnai neįvyksta – juos tenka skelbti iš naujo.

G. Miškinis pripažįsta, kad įstaigų konkuravimo dėl specialistų sąlygos nėra vienodos. Viena yra rasti teisės specialistą Vilniuje ar Kaune, visai kas kita – savivaldybės gydytoją ar vyriausiąjį architektą Telšiuose arba Tauragėje.

„Visgi rankų nuleisti negalima, įstaigoms būtina dirbti su pretendentų pritraukimu, – teigia Valstybės tarnybos departamento direktorius. – Norint prisikviesti pretendentų į „nepopuliarius“ konkursus reikia papildomų pastangų, neužtenka tik paskelbti konkurso Valstybės tarnybos portale. Džiaugiamės, kad viešasis sektorius tam ima skirti deramą dėmesį – matome vis daugiau įstaigų, kurios rūpinasi informacijos apie savo konkursus sklaida.“