Lietuvoje susirinkimų laisvė nėra tinkamai realizuojama, teigia Žmogaus teisių stebėjimo institutas, šią savaitę pristatęs 2013-2014 metų žmogaus teisių įgyvendinimo Lietuvoje apžvalgą.

„Nepaisant pareikštinės teisės į susirinkimų laisvę įgyvendinimo tvarkos, šios teisės įgyvendinimas, ypač dėl neproporcingo ir nepagrįsto susirinkimų vietos laisvo pasirinkimo ribojimo, Lietuvoje nėra tinkamai realizuojamas“, - rašoma apžvalgoje.

Žmogaus teisių stebėtojai primena, kad 2013 metais Vilniaus miesto savivaldybė nepritarė Lietuvos gėjų lygos (LGL) pageidavimui eitynes surengti Gedimino prospekte. Joms skirta toliau nuo centro esanti Upės gatvė.

LGL tuomet kreipėsi į teismą ir šis įpareigojo savivaldybę iš naujo derinti susirinko vietą.

Taip pat institutas pateikia pavyzdį, kai 2014 metais Kauno miesto savivaldybė sprendė, ar neiškelti organizuojamo mitingo prieš NATO iš Vienybės aikštės į Nemuno salą.

„Kad ir kokios nepriimtinos idėjos susirinkimo metu būtų skelbiamos, teisė į žodžio laisvę ir saviraišką bei pliuralizmo užtikrinimas yra vertybė, kurią valstybė turi pareigą saugoti ir savo veiksmais padėti realizuoti“, - teigiama Žmogaus teisių stebėjimo instituto apžvalgoje.

Taip pat primenama, kad remiantis įstatymais, kuriais valstybės švenčių proga pirmumo teisė pasirinkti renginio vietą ir laiką suteikiama valstybės ar savivaldybių institucijoms, Vilniaus miesto savivaldybė atsisakė derinti organizuojamo susirinko vietą ir laiką su Lietuvos tautinio jaunimo sąjunga, planavusia kovo 11 dieną žygiuoti Gedimino prospektu.

Vilniaus apygardos teismas patvirtino tokio atsisakymo teisėtumą, tačiau nepaisant to, susirinkimo organizatoriai surengė eitynes jų planuotoje vietoje ir už šį susirinkimo įstatymo pažeidimą jiems nebuvo taikyta jokia atsakomybė.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto teigimu, tai rodo Vilniaus miesto savivaldybės abejingumą vykdomiems teisės aktų pažeidimams bei netinkamai vykdomas pareigas.