Tuo metu Seimo Kultūros komiteto atstovai teigia, kad jų pataisytas variantas yra optimalesnis, nei svarstytas anksčiau.

Keitė komisijos sudėtį

Daugiau kaip 100 žiniasklaidos priemonių, dvi žiniasklaidos grupės, devynias žiniasklaidos priemones atstovaujančios asociacijos bei daugiau kaip 500 žurnalistų vienijančios profesinės sąjungos kreipėsi į Seimo frakcijas, prašydamos nesvarstyti ir nepriimti Seimo Kultūros komiteto teikiamų projektų, kuriais siūloma pertvarkyti žiniasklaidos savireguliacijos institutą – Visuomenės informavimo etikos komisiją.

Jų teigimu, projektai buvo pakoreguoti tik pagal visuomeninio transliuotojo LRT pasiūlymus, neįsiklausius į kitas organizacijas ir eliminuojant Seimo darbo grupėje parengtą kompromisinį VIEK pertvarkos modelį, priimtiną Lietuvos žurnalistų ir leidėjų organizacijoms.

Pagal Seimo Kultūros komitete pakoreguotą projektą, VIEK sudarytų devyni nariai: tris skirtų Visuomenės informavimo etikos asociacijos nariai, vienijantys viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, du – asociacijos nariai, vienijantys žurnalistus, vieną narį – LRT, tris – Medijų taryba.

Tuo metu Seimo valdybos pernai sudaryta ir metus dirbusi darbo grupė teikė kitokį variantą, jam pritarė ir įvairūs žiniasklaidos atstovai.

Jų projektas numatė, kad Etikos komisiją sudarytų visų Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovai, vienas LRT ir trys Medijų tarybos atstovai.

„Žiniasklaidos nuomone, būtent šis darbo grupėje sutartas modelis atstovauja šalies visos žiniasklaidos interesams, o ne pagal LRT norus patobulinta koncepcija“, – teigiama pirmadienį išplatintame pranešime.

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus teigimu, apmaudu, kad praėjusią savaitę Kultūros komitetas, svarstydamas VIEK pertvarkos projektą, nepaisė gerosios teisėkūros praktikos ir, galima sakyti, net gudravo.

Dalies pasiūlymų interesų grupėms net nebuvo leista pristatyti – išimtinė teisė suteikta tik Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai pristatyti bei argumentuoti savo pasiūlymus, kuriems iškart pritarta balsuojant.

„Dalies pasiūlymų interesų grupėms net nebuvo leista pristatyti – išimtinė teisė suteikta tik Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai pristatyti bei argumentuoti savo pasiūlymus, kuriems iškart pritarta balsuojant. Tuo metu kiti pasiūlymai net nebuvo svarstyti, nes nebebuvo jokios prasmės tai daryti, pritarus LRT siūlymams“, – sakė jis.

„Demokratinėje valstybėje, ypač svarstant žiniasklaidos savireguliacijos klausimus, neturi būti tenkinami kurios nors vienos grupės pasiūlymai“, – pabrėžė Žurnalistų sąjungos vadovas.

Pasak Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkės Linos Bušinskaitės, aplinkybės, kuriomis priimtas sprendimas dėl naujos VIEK koncepcijos, neabejotinai silpnina žiniasklaidos savireguliacijos institutą ir savivaldą.

„Maža to, kyla ir didžiulė rizika pagrindinėms žiniasklaidos vertybėms – žodžio laisvei ir nepriklausomumui, nes iš savireguliacijos eliminuojama dauguma žiniasklaidos organizacijų, kurios nebeturės teisės dalyvauti komisijos veikloje, nagrinėjančioje skundus dėl žiniasklaidos etikos“, – teigė ji.

Grėsė begalinis narių skaičius

Žiniasklaidos savitvarkos modelio pakeitimus rengusios darbo grupės vadovas, Seimo Kultūros komiteto narys Kristijonas Bartoševičius pirmadienį BNS sakė, kad jau darbo grupėje ne visi pritarė jos patvirtintam projektui.

„Ir darbo grupėje balsuojant dėl šito klausimo nebuvo vienareikšmės nuomonės. Jau tuomet keli balsavo už LRT pasiūlymą. Dabar Kultūros komitete gavome keletą pasiūlymų, vienas iš jų buvo LRT. Jis iš esmės yra toks pats, kokį darbo grupė atmetė balsų dauguma, ir jis politiniame lygmenyje gavo palaikymą“, – teigė K. Bartoševičius.

Pasak jo, vienas iš svarbiausių argumentų, kodėl jis pats palaikė LRT variantą, – nes pagal jų siūlymą VIEK turėtų baigtinį skaičių narių.

Maža to, kyla ir didžiulė rizika pagrindinėms žiniasklaidos vertybėms – žodžio laisvei ir nepriklausomumui.

„Pagal buvusį pasiūlymą komisijos sudėtis būtų nebaigtinė. Jos skaičius galėtų didėti iki begalybės. Aišku, tai hipotetinis variantas, bet jis toks egzistuoja, nes pirminiame variante nurodyta, kad kiekvienas Visuomenės informavimo etikos asociacijos narys deleguoja po vietą atstovą į Etikos komisiją. Šiuo metu jie turi devynis narius, jeigu priimtų daugiau narių, vadinasi, komisijos narių kiekis ir dydis plėstųsi neribotai“, – BNS sakė parlamentaras.

Anot jo, didėjant asociacijos narių skaičiui Etikos komisijoje silpnėtų kitų partnerių – LRT ir Medijų tarybos – balsas.

Kultūros komiteto pakoreguotą Visuomenės informavimo įstatymo pataisų projektą Seimas planuoja svarstyti antradienį.

Peržiūrėti žiniasklaidos savireguliacijos modelį imtasi pernai po LRT kreipimosi į Seimą. Nacionalinis transliuotojas atkreipė dėmesį, kad jo veiklą etikos požiūriu pavesta vertinti net kelioms institucijoms – LRT etikos kontrolieriui ir tai pačiai Visuomenės informavimo etikos komisijai, o šioje ji nėra net atstovaujama.

LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė tuomet nepagrįstu ribojimu vadino reikalavimą žiniasklaidos priemonėms, norinčioms dalyvauti savireguliacijos organizacijoje, priklausyti asociacijoms.

Visuomenės informavimo įstatyme numatyta, kad žurnalistų profesinės etikos laikymąsi užtikrina viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus vienijanti Visuomenės informavimo etikos asociacija. Sprendimus dėl konkrečių skundų priimta iš asociacijos narių deleguotų narių sudaryta Visuomenės informavimo etikos komisija.

Asociacija šiuo metu turi devynis narius – tai Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Regioninių radijo stočių asociacija ir asociacija „Nacionalinė spauda“.