- Saulius Jakučionis, BNS, Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybė šiemet finansuos mokslus visiems į tiksliųjų mokslų studijų programas universitetuose ar kolegijose įstojusiems žmonėms, pirmadienį pranešė švietimo ir ekonomikos ministrai.
Vyriausybė kasmet nustato valstybės finansuojamų įvairių mokslų studijų vietų skaičių. Po praėjusią savaitę sulauktos kritikos šios ribos tiksliųjų mokslų eilutėse pirmadienį buvo padidintos per Vyriausybės posėdį.
Pavyzdžiui, bus finansuojama 1580 informacinių technologijų studijų vietų – 130 daugiau, nei praėjusios savaitės nepatvirtintame projekte, teigė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Finansuojamų inžinerijos studijų vietų augs nuo 1350 iki 1375, matematikos – nuo 515 iki 550.
Tai bus padaryta kai kurių socialinių ir humanitarinių mokslų studijų vietų sąskaita, sakė ministras.
„Tai būtų signalas abiturientams ir kitiems stoti į tas programas, kurių labai reikia šiuolaikinei Lietuvos pramonei ir verslui“, – žurnalistams Vyriausybėje kalbėjo A. Monkevičius.
Tai būtų signalas abiturientams ir kitiems stoti į tas programas, kurių labai reikia šiuolaikinei Lietuvos pramonei ir verslui.
Pirmadienį patvirtintas valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius yra didesnis, nei į šias studijų programas pernai įstojo studentų.
2018 pagal šį skaičių valstybė buvo pasirengusi į tiksliųjų mokslų studijų programas priimti trečdaliu daugiau studentų, nei faktiškai priėmė.
Visgi Vyriausybė teigia, kad dideli valstybės lūkesčiai paskatino mokinius aktyviau rinktis laikyti tiksliųjų mokslų egzaminus.
„Ekonomikos ateitis“
Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius pažadėjo, kad jo ministerija finansuos matematikos, informacinių technologijų, inžinerijos studijas visiems, įstojusiesiems virš Vyriausybės patvirtintos ribos.
„Ministerija skirs papildomą finansavimą minėtoms studijų programoms. Tai yra tiems moksleiviams, kurie stos ir viršys (Vyriausybės nustatomą) kvotą, mes finansuosime jų studijas“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė V. Sinkevičius.
„Matematika, fizika, elektronikos inžinerija, mechanikos inžinerija, bioinžinerija, biotechnologijos ir informacinės technologijos yra ekonomikos ateitis ir tai dar kartą turi būti užtvirtinta“, – pridūrė jis.
Pasak jo, šie specialistai yra itin paklausūs darbo rinkoje.
Virš Vyriausybės kvotos į tiksliųjų mokslų studijų programas įstoję žmonės turės sudaryti trišalę sutartį su Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei universitetu ar kolegija.
Anot švietimo ministro, pagal šią tvarką įstoję studentai turės kelerius metus po studijų „atidirbti“ pagal specialybę.
V. Sinkevičius teigė kol kas negalintis prognozuoti, kiek jo pasiūlyta iniciatyva papildomai kainuos, tačiau tvirtino turintis rezervų padengti visas papildomas išlaidas.
Daugiau vietų rezidentams
Vyriausybės pirmadienį patvirtintame studijų finansavimo plane taip pat daugiau valstybės finansuojamų vietų numatyta gydytojams rezidentams.
Palyginti su praėjusią savaitę Ministrų kabinetui pateiktu planu, atnaujintame variante siūloma valstybei apmokėti 20 papildomų vietų gydytojams rezidentams – iš viso 365 vietas.
Studijų finansavimo planas keistas, Ministrų kabinetui anksčiau atidėjus jo plano tvirtinimą, kai premjeras bei keli ministrai pasipiktino kai kuriomis jo nuostatomis.
Be V. Sinkevičiaus planą kritikavo ir premjeras Saulius Skvernelis, kad nepaisant Vyriausybės pastangų sutelkti mokytojų rengimą trijuose universitetuose, valstybės finansuojamos pedagogikos studijos vėl „išmėtomos“ per įvairias aukštąsias mokyklas, o tai diskredituoja valdžios gerinti ugdymo kokybę.
Vis dėlto A. Monkevičius, nepaisydamas premjero kritikos, dar kartą Vyriausybei teikė siūlymą pedagogikos mokyti ne tik Vilniaus universitete (VU), Vytauto Didžiojo universitete (VDU) ir Šiaulių universitete (ŠU).
A. Monkevičius teigia, kad šie trys pedagogikos rengimo centrai turi teisę sudaryti sutartis su kitomis aukštosiomis mokyklomis dėl studentų rengimo ten.
Siūlymas buvo patvirtintas, o po Vyriausybės posėdžio premjeras teigė, kad reikia tam tikro pereinamojo laikotarpio, norint pedagogikos mokyti tik VU, VDU ir ŠU.
Švietimo ministras taip pat tvirtino, kad „reikia tam tikro laiko“, kol Lietuvoje bus stiprūs trys pedagogų rengimo centrai.
„Paradoksalu, bet tam tikri universitetai turi didelį potencialą ir jis tebėra kituose universitetuose. Tų žmonių panaudojimo klausimas. Jie vertingi“, – kalbėjo A. Monkevičius.
Plane patvirtinta, kad valstybė taip pat finansuos pedagogikos studijų vietas Klaipėdos universitete, Mykolo Romerio universitete, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
G. Paluckas: Vyriausybė bėga darbo rinkai iš paskos
Vyriausybės užmojis šiemet finansuoti bakalauro studijas įstojusiems į tiksliųjų mokslų studijų programas švietimo srityje susikaupusių problemų nesprendžia - tai primena bėgimą darbo rinkai iš paskos, teigia Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas.
„Vyriausybė bėga iš paskos ir reaguoja į trumpalaikius darbo rinkos svyravimus. Šiandien reikia vieno, rytoj - ko kito. Universitetus reikia matyti kaip įstaigas, ruošiančias plataus profilio išsilavinimą turinčius žmones, kurie paskui geba adaptuotis prie besikeičiančių rinkos sąlygų“, - sako G. Paluckas.
Pasak politiko, tai, kad Vyriausybė nesugeba planuoti ir vertinti situacijos, rodo praeitų metų valstybės finansuojamų studijų vietų statistika. Jo duomenimis, iš 17 tūkst. daugiau nei 5,2 tūkst. valstybės finansuojamų vietų liko neužpildyta. Juolab, nepanaudotų valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius, jei lyginsime su užpernai, išaugo 6,5 karto.
„Tokie įvairūs valstybės užsakymai vienoje ar kitoje srityje ruošti studentus, kaip matome, nepadeda. Bėgant iš paskos ir taikantis prie įvairių rinkos sąlygų niekada nesuspėsi, nes tai yra reakcija“, - sako G. Paluckas.
Be kita ko, G. Paluckas priminė, kad „valstiečiai“ nesilaiko Vyriausybės programoje fiksuoto įsipareigojimo, kad bakalauro studijos visiems gyventojams, atitinkantiems priėmimo sąlygas, taptų nemokamos. „Valstiečių“ atstovai, pasak G. Palucko, kalba tik apie tai, kad tai galėtų įvykti vėliau, kuomet šio Seimo kadencija jau bus pasibaigusi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
URM pareiškė protestą Minskui dėl pranešimų apie dronų ataką iš Lietuvos3
Užsienio reikalų ministerija (URM) penktadienį pareiškė protestą Baltarusijai dėl šios šalies institucijų pranešimų apie dronų ataką iš Lietuvos. ...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
V. Rupšys palaiko siūlymą vietoje ratinių kovos mašinų įsigyti vikšrines3
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako palaikantis krašto apsaugos ministro siūlymą persvarstyti antrąjį pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ įsigijimo etapą ir galvoti apie vikšrinių kovos mašin...
-
D. Stankevičius: sergančiųjų patiriamos stigmos formuoja žmogaus baimę būti žmogumi1
Visuomenėje, kurioje siekiama įtraukties ir supratimo, išlieka didelis iššūkis: stigmos, susijusios su ligomis tampa šešėliu sergančiųjų bendruomenėms. ...
-
Nusprendė sudrausminti triukšmadarius: už garso viršijimą – techninės apžiūros anuliavimas?11
Alytuje garsiai varikliai griaudžia ne tik dieną, bet ir naktimis, todėl pareigūnai ėmėsi drausminimo priemonių – garso matuoklių. ...
-
Apsišarvuokite kantrybe: paaiškino, kaip vyks eismas Vilniaus oro uoste1
Vilniaus oro uoste vyksta pokyčių – uždaromas išvykimo kelias, kuriuo buvo galima patogiai automobiliu pakilti iki pat išvykimo salės. Statant naują terminalą ir rekonstruojant visas prieigas, keičiasi eismas, tad keliautojams siūlo...
-
Ir džiaugsme, ir varge: Lietuvos merai galės tuokti poras?3
Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič siūlo leisti merams tuokti jaunavedžius. Anot politiko, toks santuokos sudarymas taptų „žymiai patrauklesnis“, ypač dvejojančioms poroms, taip pat padidintų savivaldybių biudžetą ir net paskatintų ...
-
Seimo nariams įteikta peticija dėl plynų kirtimų ribojimo: dabartinė miškų situacija šokiruoja6
Penktadienį prie Seimo apie pusšimtis žmonių susirinko įteikti peticijos Seimo ir Aplinkos apsaugos komiteto nariams. Peticija, kurią pasirašė 17 tūkst. gyventojų, reikalaujama uždrausti ar riboti plynus kirtimus, ypač saugomose teritor...
-
Prezidentas apie galimybes Lenkijoje dislokuoti branduolinį ginklą: tai atgrasymo sistemos elementas20
Lenkijai pareiškus, jog ši yra pasirengusi šalyje dislokuoti NATO branduolinius ginklus, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog toks Aljanso sprendimas prisidėtų prie atgrasymo ir atlieptų Europos saugumo lūkesčius. ...
-
A. Duda neatmeta kylančių grėsmių, tačiau Suvalkų koridoriaus nelaiko pavojingiausia vieta Žemėje
Atsakydamas į užsienio valstybių vadovų retoriką, jog Suvalkų koridorius šiuo metu gali būti nesaugiausias taškas Žemėje, tiek Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, tiek Gitanas Nausėda pabrėžia, kad Ukrainoje ir Gazos Ruože ši...