- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Vyriausybė patvirtino kolegijų stiprinimo planą: permainų reikės visoms
-
Vyriausybė patvirtino kolegijų stiprinimo planą: permainų reikės visoms
-
Vyriausybė patvirtino kolegijų stiprinimo planą: permainų reikės visoms
-
Vyriausybė patvirtino kolegijų stiprinimo planą: permainų reikės visoms
-
Vyriausybė patvirtino kolegijų stiprinimo planą: permainų reikės visoms
-
Vyriausybė patvirtino kolegijų stiprinimo planą: permainų reikės visoms
-
Vyriausybė patvirtino kolegijų stiprinimo planą: permainų reikės visoms
-
Vyriausybė patvirtino kolegijų stiprinimo planą: permainų reikės visoms
-
Vyriausybė patvirtino kolegijų stiprinimo planą: permainų reikės visoms
-
Vyriausybė patvirtino kolegijų stiprinimo planą: permainų reikės visoms
-
Vyriausybė patvirtino kolegijų stiprinimo planą: permainų reikės visoms
-
Vyriausybė patvirtino kolegijų stiprinimo planą: permainų reikės visoms
-
Vyriausybė patvirtino kolegijų stiprinimo planą: permainų reikės visoms
-
Vyriausybė patvirtino kolegijų stiprinimo planą: permainų reikės visoms
-
Vyriausybė patvirtino kolegijų stiprinimo planą: permainų reikės visoms
-
Vyriausybė patvirtino kolegijų stiprinimo planą: permainų reikės visoms
-
Vyriausybė patvirtino kolegijų stiprinimo planą: permainų reikės visoms
-
Vyriausybė patvirtino kolegijų stiprinimo planą: permainų reikės visoms
-
Vyriausybė patvirtino kolegijų stiprinimo planą: permainų reikės visoms
-
Vyriausybė patvirtino kolegijų stiprinimo planą: permainų reikės visoms
Vyriausybė trečiadienį patvirtino 2023–2024 metų valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo veiksmų planą, kuriuo numatoma jų reorganizacija.
Pagal planą, kolegijos iki 2029 metų privalėtų turėti bent 1200 studentų, o absolventų įsidarbinimas pagal kvalifikaciją turėtų pasiekti ne mažiau kaip 76 procentus, taip pat nustatomi rodikliai dėl akademinio personalo.
„Mūsų siekis, kad 2024 metais studentai jau būtų priimami į pertvarkytas institucijas, o 2029 metais kolegijos jau būtų padarę viską, kad būtų stiprios, atitinkančios keliamus tikslus“, – per Vyriausybės posėdį sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.
Anksčiau trečiadienį spaudos konferencijoje ministerijoje pristatydamas planą G. Jakštas teigė, jog siūlomų reikalavimų šiuo metu neatitinka nei viena iš 12 valstybinių kolegijų, tad permainų reikės visoms.
Pasak jo, pasiekti iškeltus tikslus pačios vienos, be konsolidacijos, galėtų dvi–trys didžiosios kolegijos, o kolegijos pačios iki balandžio 30 dienos turės pateikti planus, kaip jų pasiekti.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iki birželio 30 dienos turės pateikti Vyriausybei projektą, kai vyks tinklo pertvarka, o reorganizacija vyktų iki metų pabaigos, iki 2024 metų pabaigos būtų įgyvendinami ministerijos lėtomis finansuojami kolegijų pertvarkos projektai.
Tinklo pertvarkai planuojama skirti 20 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) lėšų.
Viceministro teigimu, po pertvarkos šalyje galėtų veikti septynios valstybinės kolegijos, tačiau visos dabartinės įstaigos tęstų veiklą kaip didesnių kolegijų padaliniai, tad aukštojo mokslo pasiekiamumas visuose regionuose būtų užtikrintas.
Remiantis demografinėmis tendencijomis prognozuojama, kad per artėjančius ketverius metus dar trečdaliu sumažės studentų.
„Įsivaizduotume, kad realu, jog pagal studentų skaičius, dabartinį potencialą, po pertvarkos veiktų septynios institucijos, kurios turėtų turėti padalinius, pasklidusius po tuos miestus, kur yra ir dabar“, – spaudos konferencijoje sakė G. Jakšas.
Pristatydamas esamą situaciją per Vyriausybės posėdį viceministras pažymėjo, kad studentų skaičius nuolat mažėja ir šiuo metu yra kolegijų, kurios turi vos kelis šimtus studentų.
„Prieš daugiau nei dešimtmetį prasidėjęs studentų skaičiaus mažėjimas nėra sustojęs, remiantis demografinėmis tendencijomis prognozuojama, kad per artėjančius ketverius metus dar trečdaliu sumažės studentų“, – sakė G. Jakštas.
Pristatytais duomenimis, per pastaruosius ketverius metus bendras į kolegijas priimamų studentų skaičius sumažėjo 40 proc., o 17 proc. priimtų studentų neatitinka minimalių reikalavimų.
2024 metais, kai įsigalioja reikalavimas stojantiesiems į aukštąsias mokyklas būti išlaikius bent tris valstybinius egzaminus, prognozuojamas dar 37–43 proc. kolegijų studentų skaičiaus mažėjimas.
Valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo plane nurodoma, kad minimalus 1200 studentų skaičius būtinas siekiant suformuoti ir išlaikyti stiprų dėstytojų branduolį, užtikrinti kokybiškoms studijoms būtiną infrastruktūrą.
Taip pat tikimasi, kad 2029 metais valstybinėse kolegijose bus ne mažiau kaip 50 proc. visu etatu dirbančių dėstytojų ir ne mažiau kaip 10 proc. mokslo ar meno laipsnį turinčių dėstytojų, dirbančių bent pusės etato dalimi.
Lietuvoje veikia 12 valstybinių kolegijų. Studentų skaičius jose šiuo metu svyruoja nuo 500 iki daugiau kaip 6 tūkstančių, didžiausios yra Vilniaus ir Kauno kolegijos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių11
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
R. Duchnevičius siūlo leisti merams tuokti jaunavedžius8
Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius kreipėsi į teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską, prašydamas apsvarstyti galimybę leisti merams tuokti jaunavedžius. ...
-
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas1
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų10
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė3
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...