Quantcast

VU rektorius: LDK paveldas Baltarusijai gali padėti tapti europietiškesne (interviu)

– Grįžtant prie protestų, kuriuose didžiąja dalimi turbūt daugiausia dalyvauja jauni žmonės – nauja karta. Paminėjote du tuos istorinius naratyvus – II-ojo Pasaulinio karo ir LDK, kaip galvojate, galbūt ta naujoji karta pamažu persilaužia ir užgožia tuo LDK naratyvu tą sovietinį II-ojo Pasaulinio karo naratyvą?

– Dar sunkokai, bet tikrai gali būti, kad ta nauja karta susikurs dar ir savo, atskirą naratyvą. Tai moderni karta, kuri auga su internetu, gaudama iš pirminių šaltinių vakarietišką produkciją. Sunku pasakyti, kas jų istoriniame naratyve dar dominuos, bet II-asis Pasaulinis karas, manau, kad tai yra tas laikotarpis, kuris ir laiko požiūriu eina vis toliau. Tai yra ta karta, kurios turbūt tik seneliai ar proseneliai kariavo. Manau, kad neišvengiamai tas sumažės.

Kaip su LDK naratyvu bus, man sunku prognozuoti. Vis dėlto, čia irgi yra tolima istorija – kiek ji jaunai kartai liks aktuali? Čia mes ir Lietuvoje galim kelti tą klausimą. Bet pabrėšiu tą pagrindinę mintį, man atrodo, kad LDK simbolika, praeitis, paveldas yra tas dalykas, kuris mus su Baltarusija istoriškai sieja ir šiuo požiūriu jie mums yra daug artimesni negu latviai. Istoriškai su baltarusiais, su ta teritorija, kurioje dabar gyvena baltarusiai, mes iš tiesų netgi esame ilgiau negu su lenkais. Iš tiesų, mus sieja labai daug bendros istorijos.

– Ar A. Lukašenkos režimas, trunkantis daugiau nei 20 metų, turėjo įtakos baltarusių identitetui?

– Galime sakyti, kad turėjo neišvengiamai vien dėl to, jog jis buvo toks ilgas. Tai daugiau ar mažiau yra vienos kartos klausimas – ištisa karta išaugo jam valdant, bet aš nesiečiau tiesiogiai su A. Lukašenka, nes tame veikia per daug veiksnių. Kad ir koks diktatorius būtų, jis negali daugybės dalykų reguliuoti. Sunku kalbėti apie vientisą baltarusių naratyvą. Dabartinė politinė tauta yra labai fragmentuota, įvairi, bet gali būti, kad dabar yra tas laikas, kai kažkas formuojasi ir gimsta mūsų akyse. Tai yra labai geras laikotarpis juos paremti morališkai, finansiškai, ideologiškai – kiek tik galime, kartu ir primenant apie bendrą istoriją.

Tai yra labai geras laikotarpis juos paremti morališkai, finansiškai, ideologiškai – kiek tik galime, kartu ir primenant apie bendrą istoriją.

– Kaip keitėsi tas A. Lukašenkos režimo požiūris į LDK per jo valdymo metus?

– Nesu specialistas šio konkretaus klausimo, bet stebint ir matant pagrindinius dalykus – nuo indiferentiško ar net lengvai priešiško iki koketavimo, kadangi buvo pastebėta, jog daliai visuomenės tai yra svarbu.

– O koks baltarusių visuomenės požiūris į LDK paveldą ir baltarusišką tapatybę?

– Jis labai fragmentuotas. Be abejo, reikia skirti akademinį žinojimą, kuris yra vienoks, nuo masinio. Masėje tų žinių turbūt apskritai nėra daug – didžiajai daliai, spėčiau, nėra įdomi ta LDK istorija. Bet manau, kad ilgainiui ta gerėjanti akademinė situacija, dialogas tarp lenkų, lietuvių, baltarusių, ukrainiečių ir kitų istorikų gali padėti mums sukurti naratyvą, kuriame visos šalys, visos tautos galėtų diskutuoti apie LDK kaip apie bendrą paveldą ir toks požiūris, manyčiau, gali įsišaknyti ir nueiti iki visuomenės per vadovėlius, pasakojimus, bendras ekskursijas.

– Kokios Baltarusijos visuomenės grupėms tapatinimasis su LDK, teigiamas požiūris į tai yra pats aktualiausias?

– Tai yra tos grupės, kurios yra orientuotos proeuropietiškai, tos grupės, kurios yra išsilavinusios, na, ir tos grupės, kurios turi tam tikrą politinę savimonę. Net ir dalis politinio elito, net ir valdininkijoje yra tų, kurie apie Baltarusiją galvoja kaip apie savarankišką valstybę. Manau, kad Baltarusijos savarankiškumo idėjai LDK paveldas yra labai svarbus.

– Kaip galvojate, kokia tų grupių įtaka tai istorinei tapatybei keistis?

– Manau, kad labai didelė, nes visuomet nuo politiškai aktyviausių žmonių pasideda pokyčiai.

– Ar ten jau yra ta kritinė masė?

– Čia jau politologinis klausimas. Pažiūrėsime, netrukus paaiškės. Tai turi būti visos visuomenės sėkmė ir labai linkiu Baltarusijos visuomenei tą pergalę pasiekti.

– Pradžioje užsiminėte apie galimą riziką į tą bendrą paveldą, požiūrį į LDK. Galbūt detalizuotumėte, kokios rizikos dėl to galimo paveldo savinimosi kyla Lietuvai?

– Didelių rizikų nematau. Ką jie gali atimti? Buvo vienu metu aiškinama, kad atžygiuos, pareikalaus teisių į Vilnių ir panašiai. Tikrai, dalyje Lietuvos visuomenės yra tokio nuogąstavimo, kad baltarusiai yra pasirengę atimti iš Lietuvos paveldą, bet aš, net ir matydamas, žinodamas gerai apie kai kurias interpretacijas dalyje baltarusių visuomenės, vis dėlto, ilgalaikėje perspektyvoje didesnių pavojų tikrai nematau. Priešingai – norėčiau, kad baltarusių visuomenė ta LDK istorija daugiau domėtųsi, daugiau žinotų.

– Kalbant apie praeitį ir Lietuvos visuomenę, ar lietuviai tinkamai suvokia Baltarusiją ir baltarusių identitetą? Ar pripažįsta bendrą istoriją?

– Dabartiniai įvykiai parodė, kad, nepaisant to, jog mes esame, iš tiesų, artimi kaimynai, bet tokių gilesnių žinių dar stokojama. Nors turbūt sutikčiau su tuo, kad mes geriau išmanome situaciją, palyginus su Vakarų Europa. Ir čia turbūt reikia sutikti, kad ne viskas yra panaudota, nors ir yra bendrų projektų.

Scanpix nuotr.

– Galbūt tai yra dėl dvišalių santykių?

– Tas irgi, reikia pripažinti, jog Lietuvos visuomenė kartais į baltarusius šiek tiek iš aukšto žiūri.

– Tai turbūt siejasi su ta bendra istorija?

– Su tuo irgi turbūt.

– Grįšiu prie protestų – juose matome baltarusių tautines vėliavas, jose yra Vytis. Ar lietuviams verta išsigąsti?

– Ne, kaip jau sakiau, Vytis yra simbolis. Baltarusiai per šį simbolį bando parodyti, kad jie nori kitokios Baltarusijos. Koks turinys Vyčio? Reikia viską daryti, kad jo turinys taptų demokratinis – ne nacionalistinis ir taip toliau. Mes galime tuo Vyčiu pasidalinti.

– Kaip galvojate, ar protestuose dalyvaujančių žmonių požiūris į Vytį gali būti demokratinis?

– Dabar sunku spręsti, bet manau, kad tikrai gali. Žinant baltarusių visuomenę – ten yra stiprių, svarių grupių, tad labai svarbu, kad jas paremtume. Šiuo atveju, reikia tos geros analizės, daug supratimo, gerų žinių apie tas visuomenės grupes, kurias reikia stiprinti, ieškoti su jomis dialogo, paremti šitame politiniame procese.

– Kalbant apie bendrumus, bendrą LDK istoriją, ar pakankamai Baltarusijos istorikai pasakoja apie tą nedidelę brolystę su Lietuva?

– Čia tas pats yra kaip ir pas mus. Gal tik dabar pas mus šiek tiek geriau. Kad akademiniai istorikai, jų tyrimų rezultatai taptų žinomesni visuomenei, reikia didesnių pastangų tuos tyrimus populiarinant. Akademiniame lygmenyje Baltarusijos istoriografija per šiuos dešimtmečius labai smarkiai paaugo. Kiek jų tyrimai ir išvados iš akademinio lygmens pereina į mitologizuotą istorinę savimonę, man sunku pasakyt, spėju, kad nepakankamai. Čia yra tas kelias, kuriuo turėtų judėti Baltarusijos visuomenė.

– Kiek tie tyrimai yra patikimi?

– Istoriografija yra kaip bet koks mokslas, tai nėra tautinis mokslas. LDK yra labai platus tarptautinių tyrimų laukas. Paskutines kelias neblogas knygas apie LDK ankstyvąją istoriją parašė britai, pavyzdžiui. Vieną sintezę apie istoriją po Liublino unijos parašė vokietis. Apie Vilniaus miestą XVII amžiuje vieną geriausių knygų parašė amerikietis. Tai rodo, koks tai platus tyrimų laukas. Jeigu tu nori būti jame pripažintas, turi rašyti ir diskutuoti adekvačiai – čia negali būti jokių kalbų. Šia prasme džiugu, kad šitame akademiniame lauke iš pradžių baltarusių istorikų buvo labai mažai, bet jų vis daugėja. Manau, kad tikrai su baltarusių kolegomis rasime bendrą kalbą.

– Mums įprasta broliais vadinti latvius, estus, galbūt šiek tiek lenkus, o ar baltarusius taip galime pavadinti?

– Manau, kad taip. Su latviais, estais buvo viena brolystė – visų pirma, bendras likimas okupacijoje ir išsilaisvinimas, Baltijos kelias yra akivaizdus broliškumo simbolis. Su lenkais – Lietuvos ir Lenkijos unija jau savaime yra natūralus ryšys. Kinta tapatybė – jeigu prieš 10 metų Liublino unijos niekas nešvęsdavo, tai prieš metus tas jubiliejus visai neutraliai ir gerai buvo sutiktas. Sakyčiau, baltarusiai yra dar arčiau ir ta istorija yra labai ilga – nuo Mindaugo laikų mus sieja bendra praeitis, tad neturiu pagrindo šios metaforos čia nevartoti.

– Ačiū už pokalbį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Gal šitą VU rektoriu nusiųst pas lukošenka kad asmeniškai galėtų jam paaiškinti kaip europėti o ne kvailus straipsnius rašinėti.

tulpėms

tulpėms portretas
viena tokia garbinama apsišikusi raudona mumija guli raudonoj aikštėj, ir ką ? Pamiršai?

naivu

naivu portretas
nematyti jokio pavojaus.Manau bus laikas, kai bylinėsimės tarptautiniuose teismuose dėl valstybės simbolių,kaip Makedonija dėl pavadinimo
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių