- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Farmacininkus rengiančių Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) atstovai prašo prezidento Gitano Nausėdos vetuoti Farmacijos įstatymo pataisas.
Farmacijos specialistus rengiančių fakultetų dekanai kreipėsi į prezidentą prašydami nepritarti pakeitimams, numatantiems, kad reikalavimas vaistinėje dirbti ne mažiau nei vienam vaistininkui būtų atidėtas iki 2023-iųjų liepos 1-osios.
Pakeitimai dar dvejus su puse metų leistų vaistininko padėjėjams (farmakotechnikams) dirbti savarankiškai, be vaistininko priežiūros.
Universitetų atstovai pabrėžia, kad pastarieji gali teikti tik dalį vaistinėje teikiamų paslaugų ir tik prižiūrimi vaistininko.
LSMU Farmacijos fakulteto dekanė Ramunė Morkūnienė ir VU Medicinos fakulteto dekanas Algirdas Utkus kreipimesi pabrėžia, kad šią Europos Sąjungos (ES) nuostatą prieš aštuonerius metus įstatymu įtvirtino Seimas, tačiau jos įsigaliojimas keletą kartų nukeltas, vaistinėms argumentuojant, esą nespėjo pasiruošti.
Pasak pranešimo, universitetų atstovams susirūpinimą kelia „nebe pirmas stambiųjų darbdavių bandymas nukelti ar kitaip keisti svarbios įstatymo nuostatos įgyvendinimą“.
Universitete parengtas vaistininkas, farmacijos magistras, nuo vaistininko padėjėjo, profesinio bakalauro, esmingai skiriasi farmacijos mokslo žinių ir gebėjimų lygiu.
Šiuo metu Lietuvoje galioja praktika, kai vaistinėje dirba komanda: vaistininkai ir farmakotechnikai, o pastarieji gali teikti tik dalį vaistinėje teikiamų paslaugų ir tik prižiūrimi vaistininko.
„Universitete parengtas vaistininkas, farmacijos magistras, nuo vaistininko padėjėjo, profesinio bakalauro, esmingai skiriasi farmacijos mokslo žinių ir gebėjimų lygiu. Farmakotechniko išsilavinimas nesuteikia teisės teikti konsultacijų apie vaistus ir gydymo būdus“, – teigia R. Morkūnienė.
Pasak jos, atmetus pataisas, nuo sausio 1-osios įsigaliotų nuostata, kad vaistinėje nuolatos turi dirbti vaistininkas, tačiau farmakotechnikas galėtų toliau dirbti: išduoti pagal gydytojo receptą skirtus vaistus, vykdyti kitas kvalifikaciją atitinkančias funkcijas.
„Bet nuostatos įsigaliojimą atidėjus, visuomenės teisė gauti tinkamą farmacinę paslaugą – konsultacijas apie vaistus ir gydymo būdus, racionalų vaistų vartojimą ir vakcinacijos paslaugą – būtų apribota“, – pabrėžia LSMU atstovė.
Universitetų atstovai atkreipia dėmesį, kad sprendimas atidėti reikalavimo įgyvendinimą pažeistų veiklą atitinkamai jau pertvarkiusių vaistinių bei papildomai vaistininko profesinę kvalifikaciją įgijusių asmenų teisėtus lūkesčius, nuvertintų aukštojo universitetinio mokslo vertę ir naudą, o Lietuvai grėstų teisminiai ginčai šalies ir Europos Sąjungos institucijose.
Lietuvai Europos Komisija buvo skyrusi dešimt metų, kad didelę praktinio darbo patirtį turintys vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai) galėtų įgyti vaistininko kvalifikaciją. 2004–2019 metais, kai LSMU ir VU vykdė vaistininkų perkvalifikavimo programą, vaistininko kvalifikaciją, pasak universitetų, įgijo beveik 700 vaistininko padėjėjų, o šiuo metu pagal ES reglamentuojamą tvarką viliasi dirbti apie 3 tūkst. vaistininkų.
Vaistinėse dirba 898 farmakotechnikai, o iš viso vaistininkų padėjėjų sąraše yra 1234 farmakotechnikai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks1
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...