- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Buvusi švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Kornelija Tiesnesytė pažeidė įstatymo reikalavimą vienerius metus neįsidarbinti įstaigoje, dėl kurios finansavimo sprendė, vienbalsiai nusprendė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).
Kaip ketvirtadienį pranešė VTEK, nustatyta, kad 2020 metų kovo-liepos mėnesiais K. Tiesnesytė vizavo tris įsakymus, kuriais Lietuvos antidopingo agentūrai (LAA) skyrė lėšų iš valstybės biudžeto, bei dvi juos įgyvendinančias sutartis.
Neišlaukusi metų, šių metų sausį, ji įsidarbino LAA.
VTEK teigimu, pagal galiojančias nuostatas, jei einant pareigas valstybinėje tarnyboje asmuo tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė sprendimus dėl juridinio asmens priežiūros, kontrolės, finansavimo ar turto, tuomet šis asmuo vienus metus negali eiti pareigų minėtajame juridiniame asmenyje.
Komisija akcentuoja ir tai, jog viceministrės viza turėjo lemiamos reikšmės finansavimo skyrimui: ministras įsakymus pasirašo tik esant viceministro vizai. Pastaroji yra ir viceministro valios išraiška, rodanti pritarimą parengtam įsakymui.
Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, VTEK siūlo Švietimo, mokslo ir sporto ministrei imtis prevencinių veiksmų, kad ministerijoje pareigas baigiantys eiti valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys būtų papildomai informuojami apie šio jiems taikomus apribojimus pasibaigus tarnybai.
Tyrimas atliktas gauto pranešimo ir papildomai gautos informacijos pagrindu.
Viceministrės pareigas K. Tiesnesytė ėjo nuo 2019 metų balandžio iki praėjusių metų pabaigos, kai vadovauti ministerijai po Seimo rinkimų pradėjo Jurgita Šiugždinienė.
Anksčiau K. Tiesnesytė yra vadovavusi buvusiam Kūno kultūros ir sporto departamentui, kur dirbo ir vyresniąja patarėja, vadovavo Teisės ir bendrųjų reikalų skyriui, dirbo įvairiose ekspertų grupėse.
Lietuvos antidopingo agentūros interneto svetainėje skelbiama, kad K. Tiesnesytė eina patarėjos pareigas.
Tyrimus nutraukė
Komisija trečiadienį vykusiame posėdyje taip pat nutraukė tyrimus dėl švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės bei aplinkos ministro Simono Gentvilo elgesio.
Toks sprendimas priimtas nustačius teisinio reguliavimo nesuderinamumą.
VTEK tyrė aplinkybes, kai šie valstybės politikai galbūt sprendė su savo nusišalinimu susijusius klausimus. Šių metų kovą ir balandį į Vyriausybės posėdžius buvo teikti ir svarstyti trys nutarimo projektai, kuriais siūlyta priimti J. Šiugždinienės ir S. Gentvilo nusišalinimus. Aplinkos ministras nusišalino nuo sprendimų, susijusių su Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI), kol pastaroji pabaigs jo privačiose statybose įvykusios avarijos tyrimą.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė nusišalino nuo tam tikrų sprendimų, susijusių su savo buvusia darboviete – Kauno technologijos universitetu (KTU).
J. Šiugždinienė ir S. Gentvilas dalyvavo Vyriausybės posėdyje priimant šiuos nutarimo projektus, o po to pasirašė jau priimtus nutarimus.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas nustato, kad nusišalinimą pareiškęs asmuo jokia forma negali toliau dalyvauti atliekant tarnybines pareigas tais klausimais, kuriais nusišalino. Taigi, formaliai vertinant, šių ministrų veiksmai neatitinka šio teisės akto nuostatų.
Tačiau Vyriausybės įstatymas nurodo, kad Vyriausybės nutarimus turi pasirašyti ne tik ministras pirmininkas, bet ir atitinkamos valdymo srities arba nutarimo projektą pateikusiai ministerijai vadovaujantis ministras, nepaisant to, ar jis dalyvavo posėdyje ir kaip balsavo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad vertinant elgesį pirmenybė teiktina ne jo formai, o turiniui ir gėriui, kurį gina Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas. VTEK vertinimu, tirtuoju atveju svarbu, kad J. Šiugždinienė ir S. Gentvilas, siekdami išvengti interesų konflikto regimybės ir laikydamiesi įstaigų vadovams taikomų aukštesnių elgesio standartų, išreiškė valią nusišalinti. Šią savo valią jie išreiškė tiek raštu nutarimo projektų lydraščiuose, tiek žodžiu Vyriausybės posėdyje.
Nusišalinimas buvo išankstinis, pareikštas prevenciškai, kadangi jį priimant posėdyje nebuvo sprendžiami tiesiogiai su VTPSI arba KTU susiję klausimai. Įvertinusi tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei teisinio reguliavimo priešpriešą, VTEK siūlo Vyriausybei imtis prevencinių veiksmų bei nusistatyti tvarką, užtikrinančią, kad Vyriausybės nariai, pareiškę nusišalinimą, nedalyvautų sprendžiant šio nusišalinimo priėmimo ar nepriėmimo klausimą.
VTEK taip pat įregistravo tris naujus lobistus: UAB „Heston Airlines“, asociaciją Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga bei Baltijos išorinės reklamos firmų asociacijos pirmininką Artūrą Štaudę. Sprendimai priimti atsižvelgus į gautus šių asmenų prašymus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos3
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks1
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...